Malik ėjo greitais žingsniais, kas man tikrai nepatiko. Aš visa drebėjau iš baimes, bet nesipriešinau, o kodėl neįsivaizduoju. Aš tikrai nemiegosiu su juo šianakt ar kokia ateinančia dieną, nes jis nėra tas kurį aš myliu. Aš noriu, kad mano pirmas kartas būtų į patingas. Nors jis, nes pastaruosius kelis metus man nieko į patingo ne įvyko. Ir aš noriu nors vieno gero dalyko.

"Mes jau čia." mano mintis išblaškė Malik balsas.

Pakėlusi galvą pažvelgiau tiesiai ir išsižiojau. Jo kambarys buvo juodas. Na jo sienos buvo juodos spalvos, jo lovos patalynė irgi juodos spalvos, kilimas irgi juodas, tik spintelės rudos, nes jos medinės.

"Juoda?" pažvelgiau į juodaplauki.

"Ir?" jis stumtelėjo mane į vidų ir uždarė duris. "Dabar atėjo laikas mūsų žaidimukams." jis mirktelėjo ir pradėjo eiti link manęs.

"Gal galime, tai atidėti?" paklausiau eidama atgal.

"Nope." jis šypsojosi.

"Man mėnesinės." greitai pasakiau, bet jis tik pakėlė antakį sakydamas Tikrai?

"Jei tau būtų mėnesinės, nebūtum šokusi." jis išsišiepė. "Išsigandai? Nesijaudink neskaudės... labai." kažkodėl tai manęs nenuramino.

"O... O jei... O jei aš nenoriu?" pajaučiau savo kojomis lova ir nurijau susikaupusias seiles.

"Niekas tavęs ir neklausia." jis priėjęs stumtelėjo, kad nukritau į lova ant nugaros. "Jei man patiksi, liksi tenkinti tik manęs, jei ne, na tada sakykim, atsiras norinčių tavęs." jis ropojo link manęs, o aš šliaužiau atgal.

"Tai jei aš tavęs nepatenkinsiu, liksiu kekšė?" paklausiau besilenkdama atgal, nes jis savo delnais laikė mano kojas.

"Būtent taip." jis ropojo virš manęs.

"Bet gal... gal galėtumėm, tai atidėti kokiai porai dienų į priekį? Aš dar nesu net normaliai vaikino bučiavusi." aš tiesiog nebežinau ką daryti.

"Mes viska pakeisim šianakt." jis pasilenkė ir pradėjo bučiuoti mano kaklą.

Aš įrėmiau delnus į jo krūtinę ir mėginau pastumti, bet jis visu svoriu gulėsi ant manęs. Jam atsibodus jis pagriebė mano riešus ir prispaudė juos man virš galvos. Tada aš norėjau su kojomis jo atsikratyti, bet sunkiai,nes jis tarp jų. Iškėliau kojas ir sukryžiavau ties pėdomis ir tiesiau jas į priekį, kad ties klėnais suspausčiau jo šonus. Jis suurzgė ir su ranką į žnybė man į šoną.

"Dar sykis ir bus blogiau." jis piktai pasakė, bet aš nesiruošiu nusileisti.

"Aš nenoriu." pasakiau.

Jis nekreipė dėmesio ir pradėjo toliau bučiuoti mano kaklą. Aš pradėjau muistytis ir mėginti ištraukti rankas. Jis suurzgė ir sukando oda prie kaklo išprašydamas iš manęs skausmo dejonės.

"Paliesk. Mane." pasakiau pro sukąstus dantis mėgindama ištrukti.

Jis tik nusijuokė ir bučiniais kilo mano kaklu aukštyn iki smakro, tada lūpų kampučių ir galiausiai jo lūpos pasiekė manąsias. Aš į jo bučinį neatsakiau taip jį supykdydama. Aš net nepajutau kaip jis su viena ranka laikė riešus, o kita stipriai suspaudė mano krūtį. Sudejavau iš skausmo ir jis pataikęs proga įgrūdo savo liežuvi. Jo liežuvis lakstė po visa burną, kol maniškis traukėsi jam iš kelio. Kai jis ištraukė liežuvi ir paprastai pradėjo bučiuoti sukandau jo apatinę lūpa, kad iš jos pradėjo bėgti kraujas.

"Kalė." pasikėlęs Malik trenkė man per veidą. Jutau kaip degė mano skruostas, bet jo neliečiau net jei ir jis paleido mano rankas. "Dabar atsiimsi." jis užkišo rankas man už nugaros, kad pasiektų atsegti ją.

"Ne, prašau nereikia." jutau kaip kaupiasi ašaros ir sukryžiavau rankas ties krūtinę.

"Neaiškink." jis ją atsegė, bet negalėjo numauti, nes aš su rankomis neleidau. "Trauk rankas." jis suurzgė, bet aš papurčiau galvą. "Kaip nori." tai pasakęs jis ir vėl trenkė man per veidą.

Nuo jo trenkimo mano galva pasisuko į šoną ir rankos šiek tiek atsipalaidavo. Malik žinoma pasinaudojo tą progą ir pašalino mano liemenėlę.

"Prašau nereikia." pasakiau ašaroms riedant skruostais.

"Man neįdomu." jis suurzgė ir su viena ranka prispaudė mano rankas man virš galvos. "Šiandien mes tai padarysim ir tu niekaip negali to pakeisti." jis pasakė ir sukando mano spenelį. Aš suaimanavau iš skausmo.

"Zayn, prašau nedaryk to." verkiau pasikūkčiodama.

"Tu man jau pradedi įkyrėt." jis suurzgė ir pradėjo palikti šlapius bučinius ant krūtinės.

"Prašau, ne." pradėjau labiau verkti kai jo delnas pradėjo leistis mano pilvu žemyn. "Ne, ne, ne..." vis kartojau, bet jo delnas vis leidosi žemyn.

"Jei neužsičiaupsi užklijuosiu tau burna, o jei nenustosi čia rangiusi, prirakinsiu prie lovos." jis pasakė pro sukąstus dantis ir aš prikandau apatinę lūpą, bet ašarų nestabdžiau.

Kai jis pažvelgė į mane man pasirodė, kad jo akyse mačiau šmėstelint gailesti, bet tikriausiai aš matau, tai ko nėra. Jo pirštai po biškis pradėjo lysti po kelnaitėmis, o aš mėginau susilaikyti nesukūkčiojus.

"Malik!" pro duris įlėkė Louis. "Atsiprašau, kad trukdau, bet grįžo Horan ir Payne. Horan pašautas ir stipriai kraujuoja." kol Louis čia buvo aš jį nežvelgiau, nes man gėda.

"Po paraliais!" juodaplaukis nusikeikė. "Uždaryk duris, tuoj ateisiu." Louis linktelėjo ir uždarė. "Tau pasisekė šį kartą, bet kita kartą tavęs niekas ne išgelbės, supratai?" aš greitai linktelėjau, kad tik jis pasitrauktų nuo manęs.

"Apsirenk tu eisi su manimi." jis pasitraukė nuo manęs ir nuėjo link spintos.

"Kodėl?" paklausiau besisegdama liemenėlę.

"Nes aš taip pasakiau." jis paprastai pasakė. Jis išvis elgėsi taip tarsi prieš kelias minutes nebandė manęs išprievartauti.

Aš nieko nesakiau ir atsistojusi atsisukau į jį. Jis padavė man maikę ir aš ją apsivilkau. Man ją apsivilkus Malik atidarė duris ir pro jas išėjo. Atsipūčiau ir besivalydama paakius ir skruostus nusekiau jam iš paskos.

"Niall tau reikia gydytojų pagalbos, nes ne išgyvensi!" išgirdom kažką sušunkant kai buvom netoli durų į palatą, kuri yra šiame pastate.

"Man viskas bus gerai." girdėjau kaip kažkas sudejavo iš skausmo. "Čia turi būti kas nors kas gali ištraukti kulką."

"Kas vykstą Horan?" paklausė pro duris į ėjas Malik.

"Sveikas bose." blondinas su mėlynomis akimis, gulintis ant lovos visas kruvinas nusišypsojo.

"Kas nutiko?" paklausė Malik atsistojęs prie jo lovos.

"Merottis žmones mus užpuolė, kol mes surinkinėjom skolą iš Bernono." atsakė kitas vaikinukas. Jis turėjo rudus plaukus ir rudas akis, kurios atspalviu šviesesnės nei Malik. Kodėl aš palyginau jų akių atspalvius?

"Horan kodėl neleidi jiems nugabenti tavęs į ligoninę?" paklausė Malik, kol blondinas dejavo iš skausmo.

"Nes iš čia esančių kažkas tikrai moka ištraukti kulką." jis išstenėjo pro sukąstus dantis. "Velnias kaip skauda."

Aš priėjau arčiau jo ir pažvelgiau į jo peršautą petį. Iš ten tekėjo kraujas ir neatrodė, kad ruošiasi sustoti. Tada prisiminiau diena kai Patėvis buvo man pašovęs šlaunį, mat jis manė tai puikus taikinys išmėginti jo naują šautuvą.

"Man reikės didelio dubens su karštu vandeniu ir švaraus rankšluosčio, alkoholio, pinceto, peiliuko ir tvarščiu." greitai pasakiau ir pradėjau plėšti blondino maikę.

"Ar tu žinai ką darai?" sucypė Karmen.

"Kai tavo patėvis nusipirkęs nauja ginklą šauną tau į šlaunį patikrint ar gerai veikia manau ir tu žinotum pasakiau." neatitraukdama akių nuo blondino žaizdos.

"Štai karštas vanduo ir švarus rankšluostis." Reya padėjo ant staliuko prie lovos.

"Ačiū." šyptelėjau ir sušlapinau rankšluosti. "Dabar skaudės." pasakiau blondinui ir pažvelgiau į jį.

"Tu verkiai." jis pasakė, bet aš jam nieko nesakiau tik pradėjau valyti žaizdą. "Auč."

"Perspėjau." pasakiau ir įkišau rankšluosti atgal į vandenį, kur jį praploviau ir vėl ėjau valyti žaizdos. "Kur pincetas ir peiliukas?" paklausiau kai išvaliau žaizdą.

"Čia." Reya man juos padavė. Aš šyptelėjau ir pincetą padėjau į šalį. "Štai alkoholis." ji padavė stiklinį butelį.

"Gerai." atsipūčiau ir pažvelgiau į blondino veidą. "Dėl gausaus kraujavimo manau, kad kulka kliudė tavo vena, todėl man teks prapjauti didesnę linija, kad matyčiau kaip ją ištraukti ir visiškai jos nepažeisti. Todėl pasiruošk. Kai bus trys pjausiu." užpyliau alkoholio jam ant peties ir jis sudejavo.

"1... 2... 3." pabaigusi skaičiuoti pradėjau pjauti, o blondinas norėjo judėti, bet vaikinai jį prilaikė.

Padariusi didesnį tarpelį vėl užpyliau alkoholiu, kad jo žaizda niekuo neužsikrėstų ir praplauti kraujo iš ten. Su rankšluosčiu pravaliau ir su pirštais praplėtus žaizdą pradėjau žiūrėti kur kulka. Na įlgai ieškoti nereikėjo, nes mano akys tuoj pat pastebėjo sidabrinį daikčiuką. Su pincetų ramiai pagriebiau ją, bet blondinui šiek tiek sujudėjus paleidau atgal.

"Nejudėk, nes neištrauksiu!" piktai pasakiau ir iš naujo sugriebiau kulką. Šį kartą ramiai ją ištraukiau ir įmečiau į dubinėli su vandenių.

"Aš manau, kad man reikės adatos ir siūlo." pasakiau pažvelgus į žaizdą.

"Tuoj atnešiu." pasakiusi Reya dingo iš kambario, o aš su rankšluosčiu valiau jo žaizdą ir tada užspaudžiau, kad nekraujuotu.

"Ar jam viskas bus gerai?" paklausė Payne, jei neklystų.

"Taip." šyptelėjau. "Aš maniau, kad jam kliudė vena, bet viskas gerai ir kulka jos nekliudė.

"Ačiū Dievui." visi atsipūtė.

"O tau buvo kliudžiusi?" jis vėl paklausė.

"Jop. Negalėjau paeiti visa savaitę ir buvo didžiulė mėlynė, nes kraujas išsiliejo po odą." atsakiau.

"Kodėl nesikreipei į daktarus?" Zayn susiraukė.

"Patėvis neleido." truktelėjau pečiais.

"Atnešiau." įlėkė Reya ir padavė man adatą ir siūlą.

"Na dabar siųsiu tad tikiuosi, kad atsilaikysi." nusišypsojau blondinui ir siūlą pervėriau per adatą.

"Ar ir vėl skaičiuosi iki trejų?" jis paklausė.

"Jei nori." pasakiau, o jis linktelėjo. "Gerai, iki trejų. 1... 2... 3."ir su adatą pradėjau siuti jo žaizdą.

"Baigiau." pasakiau nupjovus siūlą. "Sutvarstysiu ir galėsi gyti." šyptelėjau ir alkoholiu pravaliau siūlęs. Pasiėmiau tvarsti liepiau jam atsisėsti, kad galėčiau jį apvinioti.

"Ačiū." jis nusišypsojo kai pabaigiau.

"Nėra už ką." atsakiau ir atsistojau nuo lovos. "Liks randas, bet tai tik parodys koks tu stiprus."

"Eh nebe pirmas jau." jis silpnai nusijuokė.

"Galėtum išgerti vaistų nuo skausmo, kad taip neskaudėtų. Taip pat tau reikėtų prigult į lovą ir gerti daug vandens, nes praradai nemažai kraujo ir kol organizmas atsigaus tau suksis galvą." pasakiau jam ir visi atsisuko į mane.

"Gal tu kokia slaptą gydytoją?" paklausė Reya.

"Ne." nusijuokiau. "Tiesiog kai savaitę negalėjau nieko daryti naršiau internetę ir ieškojau informacijos."

"Mhm." ji sumurmėjo ir apkabino mane. "Ačiū."

"Nėra už ką." atsakiau ir apsikabinau delnais jos neliesdama, nes jie kruvini. "Dabar norėčiau nusiplauti rankas." pasakiau kai Reya atsitraukė.

"Ten yra kriauklė." ji parodė į ją ir aš linktelėjusi nuėjau nusiplauti rankų.

"Mes jau einam." pranešė ji.

"Labanaktis." pasakiau ir visi atsakė tą pati išėjo.

"Na ką likom dviese." išgirdau Malik balsą sau prie ausies ir pajutau jo rankas apsivejant mano liemenį.