"Bet..." aš likau be žodžiu. Aš striptizo šokėja? Bet... Kas... Ką?...

"Nesijaudink su laiku priprasi." ji mirktelėjo ir atsistojo.

"Priprasiu?" pažvelgiau į ją.

"Ah tu jaunas padarėli." ji atsipūtė. "Tau kitaip, nes tu čia ne savo noru. Aš ir kitos merginos čia savo noru todėl mes prisitaikėm greičiau prie tokio gyvenimo stiliaus, bet su tavimi bus sunkiau."

"Kodėl tu čia norėjai dirbti?" ji juk graži ir jauna gali būti kuo tik nori.

"Problemos šeimoje, reikėjo pinigų, buvau kvaila." ji truktelėjo pečiais. "Bet tai buvo jau seniai."

"Tai kodėl tu nemeti šio darbo ir nesusirandi naujo?" man labai įdomu.

"Kad būtų lengva." ji nusijuokė. "Šitas darbas visam gyvenimui. Nuo pirmos darbo dienos mes priklausom Malik. Jei mums atsibodo šis darbas yra tik vienas būdas ji palikti." ji pridėjo pirštą sau prie smilkinio, o tada parodė, kad šauną.

"Tik mirus?" nurijau susikaupusias seiles.

"Tik mirtis." ji linktelėjo.

"Bet... kodėl?"

"Malik yra Mafijos lyderis. Jis stumdo narkotikus, žudo žmonęs. Taip pat jis turi daug priešų ir jei jis paleistų nors vieną iš mūsų tada tie priešai gali mus atrasti ir kankinti kol viską ką žinom papasakosim, o Malik tai ne į naudą." kaip čia viskas sudėtinga.

"Čia viskas per daug sudėtinga." pasakiau. "Be to kas tas Malik?"

"Juodaplaukis kur vis aiškina ir aiškina." ji šyptelėjo ir nuėjo link spintos.

"Jis neturėtų tavęs nubausti, kad prieš jį atsikalbinėji?" paklausiau iš smalsumo.

"Turėtu, bet" jis kažką paėmė iš spintos. "jis negali manęs liesti. Aš esu jam per daug reikalingą."

"Kaip reikalingą?"

"Na aš galiu atlikti tokį darbą kokio negali vaikinai, kai reikia pašalinti žmogų, bet nereikia, kad viskas kristų ant Malik." ji priėjo prie manęs. "Kaip šonas?"

"Skaudą." pasakiau ir pažvelgiau į apatinius jos rankoje.

"Tu nieko prieš jei aš paspaudinėsiu?" ji padėjo apatinius ant lovos ir pridėjo ranką prie šono.

"Prieš." pasakiau, nes man ir taip skaudą.

"Vis tiek man teks, reikia pažiūrėti ar nelūžęs šonkaulis." ji spūstelėjo pačioje apačioje ir aš sukandau apatinę lūpą. Tada ji spūstelėjimais kilo aukštyn. "Sveiki visi." ji atsipūtė. "Tuoj grįšiu." ji nuėjo prie durų kur yra netoli spintos.

"Kokį darbą tau reikia atlikti, ko negali vaikinai?" paklausiau, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo skaudančio šono.

" Žinai suvilioti vyrą, nusivesti kur niekas nematytų," ji kažko ieškojo spintelėse, ten vis dėl to yra vonia. "suleisti tam tikro skysčio, nuo kurio žmogų ištiktų širdies smūgis ir jis mirtų." ji grįžo į kambarį nešina stiklinės ir tablečių.

"Nuo ko jos?" paklausiau nepasitikėdama tabletėmis.

"Nuo skausmo. Tai paprastos tabletės nuo skausmo nesijaudink." jas padavė ir aš jas nurijau užsigerdama vandenių.

"Kiek žmonių jau taip esi nužudžiusi?" paklausiau užsimerkus.

"Nežinau, bet ne daug. 5 gal." ji vėl nuėjo į vonią. "Zayn retai mane siunčia, dažniausiai tokį darbą atlieką jo pakalikai." išgirdau bėganti vandenį ir atsimerkusi pakėliau galvą pažiūrėti ką ji daro.

"Ar tu vienintelė tuo užsiimi?" paklausiau kol ji leido vandenį į vonia.

"Taip. Jis kitomis nepasitiki, o aš per ilgus metus dirbdama čia užsitarnavau jo pasitikėjimą." ji užsuko čiaupą. "Na va galėsi išsimaudyti. Padėti ateiti?"

"Būtų gerai." pamėginau atsistoti.

"Einam." ji padėjo man nueiti iki vonios. Ji mane paleido ir nuėjo į kambarį, o aš nusirengiau rūbus ir lėtai įlipau į vonia pilna pūtų.

"Kaip gera." atlošiau galvą ir atsipalaidavau mėgaudamasi šiltu vandenių.

"Žinau." ji padėjo tuos apatinius nuo lovos ant spintelės ir padėjo arčiau didelį rankšluosti. "Atsiprašau, bet šituos močiutės apatinius teks išmesti." ji pakėlė juos ir išmetė į šiukšledėžę.

"Kodėl jūs juos taip vadinat?" pasukusi galvą pažvelgiau į ją.

"Tu matei juos? Jie viską pridengia, jie nėra seksualus. Tokius naudoja tik močiutės." ji pasakė tarsi tai būtų blogai. "Nuo šiol nešiosi tokius kaip aš dabar apsivilkusi. Na kol pranyks mėlynės tau teks nešioti ilgą maikę, kad niekas nematytų tavo šono."

"Bent tiek gerai." sumurmėjau.

"Dabar taip. Po to kai priprasi, tai tau neberūpės." ji priėjo prie manęs. "Aš Reya." ji ištiesė ranką ir tik dabar supratau, kad mes nepasakėm savo vardu.

"Mia." šyptelėjau.

"Buvo malonu susipažinti Mia, bet dabar aš eisiu. Rytoj atesiu tavęs pasiimti ir nusivesiu ten kur visos repetuojasi. Pamokinsiu šiek tiek. Susipažinsi su kitomis. Tik saugokis Karmen, ji įsitikinusi, kad Malik pavers ją savo Senąją Ponia." ji norėjo išeiti.

"Senąją Ponią?" ką tai reiškia?

"Ji mano, kad Malik paims ją kaip savo mergina ir jai nebereikės daugiau maloninti kitų vyrų, ką ji daro su malonumu, bet, kad taptum Senąją Ponią, vienas iš mafijozų turi tave įsimylėti, o Malik be širdis." ji pasakė ir dingo.

"Dieve kaip čia viskas sudėtingą." atsipūčiau ir užmerkusi akis atsipalaidavau.

"Mia? Miaaaa...." kažkas mane žadino, bet aš nenorėjau keltis.

"Dar penkias minutes." sumurmėjau ir išgirdau juoką.

"Sutikčiau, bet ir taip leidau tau miegoti ilgiau ne reikia." pasakė Reya.

"Kiek valandų?" paklausiau atsimerkus ir pažvelgus į ją.

"10 ryto." ji atsitraukė ir aš atsargiai atsisėdau. Šiandien šono taip neskaudėjo.

"O kaip man dėl mokyklos?" paklausiau susirūpinusi. Aš tiek stengiausi gerai mokytis, kad gaučiau nemokamą mokyma kur nors toliau nuo namų.

"Apie ją gali pamiršti. Iš čia neįštrūksi, o tavo patėvis jau sutvarkė dokumentus, kad tu nebesimokai." ji atsakė.

"Iš kur tu viska žinai?" paklausiau jos.

"Ateis laikas sužinosi." ji nusijuokė. "Nagi lipk iš lovos ir eik praustis mūsų laukia pusryčiai ir šokių pamokos."

Aš nenoromis išlipau iš lovos ir nušliaužiau iki vonios. Ten pirma išgėriau vaistų nuo skausmo, nors negalimą ant tuščio skrandžio, o tada nusiprausiau. Reya atnešė naujus apatinius ir padėjusi ant spintelė paliko mane vieną vonioje.

Užsidėjusi švarius juodus nertus apatinius pažvelgiau į veidrodį ir norėjau verkti. Aš atrodau kaip kalė su mėlynėmis. Mama dabar taip būtų manimi nusivylusi. Pamačiusi plaukų šepetį jį paėmiau ir sišukavau savo blondiniškus plaukus. Atsikvėpiau ir išėjau.

"Štai." Reya padavė man didelę, juodą, vyrišką maikę.

"Iš kur gavai?" paklausiau kai apsimoviau. Kai ją apsimoviau pasijutau daug geriau, nes ji pridengia mano sėdynę.

"Malik davė." ji iš spintos ištraukė juodus aukštakulnius. "Apsiauk." ji juos padavė.

"Aš nemoku jais vaikščioti." pasakiau jai nemeluodama.

"Priprasi." ji palaikė mane kol aš juos moviausi.

"Aš kojas išsisuksiu." pasakiau kai dėjau žingsnį į priekį ir galvojau, kad parkrisiu.

"Neišsisuksi." ji nusijuokė. "Pradžioje padėsiu tau eiti." ji šyptelėjo ir su jos pagalba mes palikom mano kambarį.

Mes nusliedom į pirmą aukštą ir ji nuvedė į virtuvę. Ten sedėjo kelios merginos ir šnekėjosi. Viena iš jų buvo blondinė su modelio figurą, turitį ir krūtinę ir sėdynę. Ji iš karto rodė, kad dėl to yra geresnė už kitas. Todėl aš spėju, kad ji yra Karmen.

"Sveikos." pasisveikino Reya ir mes atsisėdom prie stalo.

"Reya vaiką įsigijai? Nežinojau, kad galima." prakalabo Karmen. Jos balsas buvo per daug plonas ir tai rėžė per ausis.

"Mia nauja Malik mergina. Vaiko man nereikia." Reya nuėjo atnešti maisto.

"Ji nauja mergina?" pasišlykštėjusi paklausė Karmen.

"Taip, kas nors nepatinka?" paklausė padėjusi lėkštes Reya.

"Tu tik pažiūrėk į ją." ji parodė pirštų į mane. "Ji tokia nekaltutė. Ji nieko neįšmano, ji tik gėdos pridarys." aš dabar tikrai norėjau verkti.

"Kekšę jei nežinojai, nekaltutės kaip ji yra labiau geidžiamos, nei kalės kaip tu." tėškė Reya ir aš ją pažiūrėjau išpustomos akimis.

"Kaip tu drįsti?" Karmen atsistojo. "Aš daug geresnė nei jį."

"Norėtum." Reya prunkštelėjo ir prisėdo šalia manęs.

"Ji net su aukštakulniais vaikščiot nemoka!" ji suspiegė.

"O Dieve, nusižudyk. Ji su aukštakulniais vaikščiot nemoka. Pasaulio pabaiga prasidėjo." Reyas sarkazmas mane prajuokino, o Karmen įsiūtino.

"Kalė." Karmen suburbėjo ir išėjo.

"Ačiū!" šuktelėjo Reya ir aš garsiau nusijuokiau. "Kaip ir sakiau nekreipk į ją dėmesio, ji per daug pasipūtusi."

"Ačiū." padėkojau jai.

"Nėr už ką." ji mirktelėjo. "Na, o dabar valgyk mūsų laukia ilga diena." aš linktelėjau ir pradėjau valgyti pusryčius.

"Dabar suk savo klubus ratais, va šitaip. Šaunuolė."

Po pusryčių su Reya nuėjom į baro centrą kur stovi scena ant kurios jos šoką ir dabar ji mane moko lengvesniu judesiu, nes man vis dar skauda šoną.

"Neskubėk, pakelk maikę šiek tiek į viršų, šitaip, tobula."

Su jos pagalba dabar galiu paeiti su aukštakulniais ir nenuvirsti. Dabar man tenka lėtai sukti klubus šiek tiek atkišant savo sėdyne ir pakelti maikę, kad matytusi mano neriniuotos kelnaitės.

"Tu tam gimusi." išgirdusi vaikino balsą nuleidau maikę ir sustingau.

"Louis." suinkštė Reya. "Tu trukdai."

"Ką? Aš tik pasakiau, kad ji gimusi būti šokėja. Ji tiesiog naturali." jis iškėlė rankas.

Vaikino rudi plaukai buvo suvelti, kaip jis buvo pažvelgęs į mane pastebėjau, kad turi mėlynas akis. Ant jo rankų buvo tattoo.Jis buvo su maikę todėl jos puikiai matėsi. Jei gerai prisimenu, tai juodaplaukis irgi turėjo tattoo daug.

"Kodėl melavai, kad nemoki šokti? - pro kažkokias duris įėjo juodaplaukis.

- K-ką? - pasimečiau.

- Tu sakiai, kad nemoki šokti, bet štai, aš randu popierius, kur parašytą, kad lankiai šokių mokyklą ir buvai viena iš geresnių mokinių. Todėl paskutinį kartą klausių, kodėl melavai?