Prieš skaitydami šia dalį pasileiskit One Direction - Infinity ;)

----------------------------------------------------------------------

"Tavo mama?" jis pažvelgė į mane.

"Mhm." linktelėjau ir jis nuleido ginklą.

"Aš taip ir žinojau." nusijuokė Moretis. "Zayn tu toks nuspėjamas." jis suplojo delnais. "Todėl tu šianakt ir mirsi."

"Ir toliau taip manyk, jei tai tau padės ramiai numirti." jis su urzgė.

"Oi kokie mes šmaikštus." jis pasakė sarkastiškai ir pavartė akis. "Maiklai nusitaikyk į Malik." jis liepė tam vyrui kuris buvo nusitaikęs į mano mamą.

"Nemanyčiau." Zayn iškėlė ginklą ir nusitaikė į Moreti. "Dabar manęs niekas nestabdo tavęs nušauti. - jis pasakė išsišiepęs."

"Tikrai?" pasirodė Sheya ir nusitaikė į mano mamą. "Man ta kalė niekada nepatiko, todėl man bus nesunku nuspausti gaiduką."

"Rose?" Zayn sustingo ją pamatęs.

"Rose." ji susiraukė. "A." ji pažvelgė į juodaplauki ir nusišypsojo. "Rose mirusi. Aš Sheya."

"Bet tu... tu atrodai... tu ir ji..." jo rankos pradėjo drebėti ir jis negalėjo pasakyti normaliai sakinio.

"Mes panašios?" ji paklausė ir jis kaip durnius linktelėjo galvą. "Nes aš apsimečiau ją." ji nusijuokė ir Zayn veidas atrodė taip tarsi visas kraujas iš ten būtų dingęs. Jo odą pabalo ir akys išsipletė.

"Žinai mane užkniso vaidinti Rose." ji pradėjo žaistis su šautuvų. "Tavęs klausyti, žiūrėti koks tu geras." ji su vaidino, kad jai bloga. "O dar kai aš pastojau." ji pavartė akis. "Visa laiką toks švelnus ir mielas, tai mane pykino." ji susiraukė.

"Bet tu gi..." jis į ją žiūrėjo kaip į vaiduoklį.

"Miriau?" ji nusijuokė. "Ten buvo suvaidinta. Kodėl tavo manymų tau neleido pamatyti mano kūno kelias dienas? O tu naivus berniuk." ji papurtė galvą.

Zayn nuleido galvą ir ranką, kuria buvo nusitaikęs į Moreti. Jis užsimerkė ir aš mačiau kaip jo skruostu nerieda viena ašarą išdavikė. Jis tikrai ją mylėjo. Aš niekada nesulaukčiau iš jo tokios pačios meilės kaip ji. Nors aš jį ir myliu, bet jis manęs niekada taip nemylės.

Mano kūna sustingo, o akys išsiplietė. Aš ką tik pripažinau, kad myliu Malik. Tą pati vaikiną, kuris mane skriaudė, tą pati vaikiną, kuriam mano patėvis atidavė mane už skolą, tą pati vaikiną, kurio vaikų aš laukiuosi. Nemaniau, kad aš galėsiu jį pamilt ir žiūrėkit pati ką tik pripažinau, kad aš myliu jį.

"Užteks." su urzgė Moretis. "Man jau visko pakaks. Išžudykit juos, palikit tik Mia ir Ponia Moreti." jis pasakė ir jo pakalikai nusitaikė į Zayn ir žmonės, kurie atėjo su juo.

"Aš taip nemanau." pasakė Sheya ir nusitaikė į mano mamą.

Aš iš galvos trenkiau vaikinui, kuris mane laikė ir jo rankoms atsipalaidavus iš alkūnės trenkiau į šoną ir pradėjau bėgti link mamos.

Šūviui nuaidėjus viskas atrodė tarsi vyktų lėtai. Visi šaukė, o aš stovėjau sustingusi. Lėtai pakėliau ranką ir priglaudžiau prie šono kur mačiau bėgantį kraują. Tada pajutau skausmo bangą. Jausmas buvo toks tarsi kažkas mane degintu iš vidaus.

Šiltam kraujau tekant pradėjau matyti juodus taškučius ir susvyravus pradėjau kristi atgal, bet mane sugavo švelnios ir gležnos rankos. Pakreipiau galvą į šoną ir mačiau savo savo mamos nuostabų veida, kuriuo tekėjo ašaros. Ji kažką sakė, bet aš negirdėjau.

Aš jai menkai šyptelėjau ir pajutusi kažką savo burnoje pasukau galvą į šoną ir pradėjau kosėti. Kosėjau kraujų, kuris atrodė nenustos kaupėsis mano burnoje.

Pakėliau akis ir pamačiau kaip manęs bėga Zayn ir aš jam nusišypsojau. Jis atrodė taip tarsi būtų sužinojęs, kad mirė Lėja, tikiuosi taip nenutiko. Jis bėgo ir kažką šaukė, bet aš nieko negirdėjau kaip ir visų aplinkui. Mane supo tyra tylą, kuri mane ramino.

Pažvelgiau į Morečio pusę ir mačiau kaip jis artinasi prie manęs, bet kažkas šovė jam iš nugaros ir jis nukrito negyvas.

"Mia! Mia! Mia!" pakėliau akis į viršų ir pamačiau Zayn veidą. Pažvelgiau į jo rankas kurios, laikė mano pečius ir purtė mane. "Mia!" jis sušuko, o jo gražiais skruostais tekėjo ašaros.

"Ne-ne... Ne-never-r-rk." šiaip ne taip pasakiau ir pakėlusi savo labai sunkiau ranką, priglaudžiau delną jam prie skruosto.

"Mia, laikykis." jis apsikabino mane per pečius. "Tu negali užmigti Mia." jis pasakė man į ausį, bet mano akys buvo per daug sunkios, kad jas laikyčiau atmerktas. Aš labai noriu miego. "Mia nemėgink užmerkt akių!" jis sušuko, bet aš negalėjau klausyti jo, nors ir kaip norėjau.

"Aš tave myliu." tyliai pasakiau ir pajutau kaip mane praryją tamsa.

"Mes padarėm viska ką galėjom, dabar viskas priklauso nuo jos."

Skausmas. Mano šonas. Kažkas jį deginą ir tai be proto skaudą. Padėkit kas nors.

"Ar ji turi daug šansų išgyventi?" išgirdau švelnų mamos balsą.

"Mama, mama. Man skauda, padėk." sušniurkščiau nosytę sėdėdama ant kelio ir glostydama savo sužeistą kelį.

"Mia tau viskas gerai." ji priklaupė priešais mane ir nusišypsojo.

"Ne." papurčiau galvą, o ašaros riedėjo mano raudonais skruostukais. "Man skauda." patempiau lūpą.

"Žiopliuke tu." ji sukikeno ir papūtė man į kelį, o tada pabučiavo mano žaizdą. "Geriau?"

"Mhm." linktelėjau ir nusišypsojau.

"Stokis, mokinsimės toliau." ji ištiesė man ranką ir aš ją paėmiau, kad atsistočiau. Tada ji pakėlė dviratį ir pasodino mane ant jo, kad mokinčiausi toliau.

Mama, mano mamytė. Visada palaikanti už rankutės ir skatinanti daryti ką mėgstų. Net jei ir prisidirbdavau ji visada atleisdavo, nors pabardavo prieš atleisdama.

"Mes tiksliai nežinom. Sakytumėm penkiasdešimt ant penkiasdešimt."

"O kaip jos, mūsų vaikai?" išgirdau malonu Zayn balsą.

"Einam." pasakiau paimdama jį už rankos ir išsivesdama.

"Miegodama su juo nieko nepasieksi!" sušuko Karmen.

"O aš nieko ir nesiekiu." atsakiau ir drąsiai žingsniavau link Malik kambario.

"Ar tau viskas gerai?" jis paklausė.

"Taip, kodėl klausi?" susiraukiau.

"Jei nepastebėjai, tai tu vediesi mane į mano kambarį. Nors tai mano darbas."

Vien tai prisiminus galėčiau nusišypsoti ir nusijuokti, tik bėda tame, kad negaliu pajudėti ir man be galo skaudą visą kūną.

"Vienas neišgyveno. Kulką pataikė tiesiai į jį."

"Ji dabar laukiasi vieno vaiko?" su užkimusiu balsu nuo verkimo prakalbo Reya.

"Tu matei juos? Jie viską pridengia, jie nėra seksualus. Tokius naudoja tik močiutės." ji pasakė tarsi tai būtų blogai. "Nuo šiol nešiosi tokius kaip aš dabar apsivilkusi. Na kol pranyks mėlynės tau teks nešioti ilgą maikę, kad niekas nematytų tavo šono."

"Bent tiek gerai." sumurmėjau.

"Dabar taip. Po to kai priprasi, tai tau neberūpės." ji priėjo prie manęs. "Aš Reya." ji ištiesė ranką ir tik dabar supratau, kad mes nepasakėm savo vardu.

"Mia."

Vienintelė tikrą mano geriausia draugė, kuri nesistengė manimi pasinaudoti. Padėdavo kai galėdavo ir niekada nepabijodavo užstoti.

"Ką? Ji laukėsi trinuku. Du iš jų išgyveno."

"Kas jiems nutiks jei ji neišgyvens?" išgirdau blondino balsą iš toliau.

'"Mano didvyrė!" pasigirdo girdėtas balsas. Pakėliau akis ir pamačiau Niall sėdinti šalia Malik ir besišypsanti. Nuraudau, o jis nusijuokė. "Auč, gal geriau nesijuoksiu." jis patrynė petį.

"Tu turėtum būti lovoje, gerti vandenį." pasakiau priėjus arčiau.

"Eh, negaliu išbūti visa diena lovoje." jis nusišypsojo. "O vandenį aš geriu," jis parodė buteliuką su vandeniu. "net sriubos tris dubinėlius suvalgiau."

"Šaunuolis." nusišypsojau. "Bet vis tiek galėjai likti lovoje."

"Galėjau, bet nenorėjau. Be to norėjau pažiūrėti kaip mano didvyrė šoką." jis mirktelėjo, o aš nuraudau. "Girdėjau, kad visi vaikinai vakar turėjo pasistojusius." jis nusijuokė.

"Baik." tyliai pasakiau dar labiau nuraudusi.

"Gerai." jis nusiramino sudejavęs iš skausmo. "Pamiršau, kad negaliu juoktis." jis papūtė lūpas kaip mažas vaikas ir aš sukikenau.

"Taip tau ir reikia." sukryžiavau rankas, o jis parodė liežuvį.

Jis ką jau sugebėdavo tai priversti mane šypsotis. Jo mielas charakteris ir tą berniukišką šypseną, kuri priverčia merginų, išskyrus mano, kelius lenktis ir norėti jį išbūčiuoti.

"Jei ji neišgyvens," gydytojas atsiduso. "tada mums teks imtis tam tikrų veiksmų."

"Kokių veiksmų?" paklausė mama.

"Apie, tai geriau šnekėti mano kabinete." išgirdau dauguma žingsniu tolstant nuo manęs.

Aš taip norėjau atmerkti akis, pasakyti aš gyva, man viskas gerai, bet negalėjau. Mano kūnas gulėjo sustingęs, net piršto pajudinti negalėjau.

"Ką tu su manimi padarei?" girdėjau žingsnius besiartinančius. "Negaliu nustoti apie tave galvojęs." Zayn sustojo netoli manęs. "Visos mano mintys suskasi apie tave ir mūsų vaikus." pajutau kaip jis paima mano delną tarp savų. "Kokia tu šaltą."

"Kodėl tu turėjai šokti priešais savo mamą? Kodėl rizikavai savo ir mūsų vaikų gyvybėmis? Po paraliais KODĖL?!" jis gyliai kvėpavo. "Dieve." aš jau galėjau įsivaizduoti kaip jis savo pirštais perbraukia per savo juodus plaukus.

"Aš tave myliu." jis sušnabždėjo. "Tu įsivaizduoji aš tave myliu." jis nusijuokė. "Kai aš pagaliau prisipažįstu, kad myliu tavo užsispyrusia sūbinę, tu turi gulėti komoje."

"Aš atkeršysiu." jis vaikščiojo pirmyn atgal, iš garso spėjau. "Aš turėsiu tave trumpam palikti, kad surasčiau ją." ją jis pasakė su pykčio pilnu balsu. "Aš ją nudėsiu, o tada grįšiu ir mes viską išspręsim. Mia tu privalai atsibūsti. Dėl mūsų vaikų," jis atsargiai su delnu palietė mano pilvuką. "dėl manęs, dėl savo mamos, dėl visų, kurie tave myli." jis verkė, aš žinau, kad jis verkė.

"Aš tave myliu." jis priglaudė savo šiltas lūpas man prie kaktos ir pajutau ašarą paliečiant mano skruostą, bet tą ašarą ne mano.

Jis atsitraukė ir girdėjau kaip jo žingsniai tolstą. Zayn prašau nepalik manęs. Bet žinoma jis to negirdėjo.

"A-aš... ta-tav-tave... myl-myliu." Zayn Malik, mafijos lyderį. Pasakiau prieš tamsai pasiglemžiant mane ir vėl.

--------------------------------------------

Štai ir pirmo sezono pabaigą :'( Smagu buvo ją rašyti :)

Ačiū visoms, kurios spaudė tą žvaigždutę viršuje kampe (vote) ir toms kelioms, kurios pakomentavo :3 :*

Dabar reikia sulaukti kol parašysiu naujo sezono promo ir pirmą dalį, kad įkelčiau ;)