*-*-* ZAYN *-*-*

"Radai tą šunsnukį?" paklausiau Harry, kuris parėjo iš salės pusės.

"Ne." jis papurtė galvą. "Kur Liam?" jis paklausė apsidaręs.

"Dar negrįžo." su urzgiau ir su pirštais perbraukiau per plaukus.

"Štai ir jis." pasakė Niall pažvelgęs į duris, kurios veda į sandelį.

"Radai?" atsisukau į jį, bet jis tik papurtė galvą. "Šūdas." susiėmiau už galvos.

"Aš manau, kad jis jau pabėgo." pasakė Harry.

"Eik tu Šerlokai." piktai pažvelgiau į jį. "Einu pažiūrėt ar Miai viskas gerai." pasakiau jiems ir apsisukau.

Einant koridoriumi mane aptiko blogą nuojauta. Savo nuojautom nepasitikiu, bet ši syki nusprendžiau pasitikėti ir pradėjau bėgti. Pasiekęs savo kambario duris nieko nelaukęs jas atidariau ir pradėjau dairytis.

"Mia?" kreipiausi, bet ji neatsakė.

Nuėjau iki spintos ir atidaręs duris įėjau į ją. Patraukiau kostiumų švarkus į šoną, bet jos čia nėra. Apsidairiau ir susiėmiau už galvos.

"Ne, ne, ne, NE!" iš kumščio trenkiau į dureles ir jos įlūžo. "ŠŪDAS! PRAKEIKIMAS!"

Išėjau iš kamabrio ir skubėjau į barą. Vaikinai vis dar buvo čia ir šnekėjosi. Reya irgi buvo, stovėjo prie Harry.

"Kas nutiko?" paklausė Liam pamatęs mano įsiutusi veidą.

"Tas šunsnukis pagrobė Mia." su urzgiau. "Harry surink vyrus, Morečiui geruoju tai nesibaigs." liepiau ir jis linktelėjęs išėjo kartu su Reya.

"Liam, Niall atneškit ginklus." liepiau jiems ir jie nieko nelaukę nuėjo. "Morečiui atėjo paskutinioji." pasakiau ir apsisukęs pradėjau eiti link savo kabineto.

*-*-* MIA *-*-*

"Ugh" suaimanavau pajudindama rankas.

Mano galva. Toks jausmas, kad ji sprogs. Pramerkiau akis ir tuoj pat užmerkiau, nes šviesa per ryški. Pamirksėjau ir pripratusi prie šviesos atsimerkiau. Pakėliau ranką ir pridėjau prie kaktos. Pažvelgiau į lubas, baltos spalvos, ir susiraukiau. 'Kur aš esu?' 'Ponių šalyje.' Sumurmėjo mano pasąmonė ir aš pavarčiau akis. 'Sveika.' Sarkastiškai jai pasakiau.

Pakreipiau galvą į šoną ir tada į kitą, ir į priekį. Kamabrys buvo tuščias be lovos kur aš guliu ir kėdės, kuri stovi netoli lovos. Sienos kreminės spalvos. Priešais lova buvo didelis veidrodis, bet kažkodėl aš abejojų, kad tai veidrodis.

Mėginau pajudinti kojas, bet toks jausmas, tarsi jos būtų prirakintos. Atsisėdau ir pažvelgusi į kojas pavarčiau akis. Jie prirakino mano kojas prie lovos kojugalio. Pažvelgiau į veidrodį ir nusišypsojusi parodžiau vidurinį pirštą. Galiu priesiekti kaip girdėjau kažką suniurnant.

"Sveika Mia." į kambarį įėjo jau savam amžiui vyras, bet tikrai nesantis silpnas.

"Sveikas?" tai nuskambėjo kaip klausimas. "Mes pažįstami?" susiraukiau.

"Mes, ne." jis atsisėdo ant kėdės. "Bet tavo mama ir aš, taip."

"Mano mama?" pažiūrėjau į jį tarsi jis pamišęs. "Kuo ji čia dėta?"

"Ji buvo mano kekšė, žinoma." jis pasakė tai tarsi aš turėjau tai žinoti.

"Kas tu toks, kad drįstum taip apie ją šnekėti." su urzgiau.

"Aš, na kaip čia tau pasakius." jis žvelgė į mane ir dvejais pirštais braukė per smakrą. "Aš tavo tėvas." man žandikaulis atvipo. "Arba tu gali mane žinoti kaip Hansel Moretį." dabar tikrai mano apatinis žandikaulis pasiekė lovą.

"Moretis? Tėvas?" suvapėjau.

"O tai mama nesakė kas tavo tėvas?" jis paklausė pakėlęs antakį.

"Ji sakė, kad mano tėvas buvo jos vienos nakties nuotykis." pasakiau žvelgdama į lovą ir mėgindama suprasti, kad Moretis mano tėvas.

"Gera pasaka." jis linktelėjo. "Bet tai buvo tik melas." jis pasakė.

"Aš tavimi netikiu." pasakiau. Mama niekada man nemelavo, kaip ir aš jai.

"Kaip man įrodyti?" jis pažvelgė į mane ir iš kišenės ištraukė kažkokį popierių. "Kol tu miegojai paėmiau tavo DnR ir nusiunčiau atlikti tėvystės testą. Spėk koks atsakymas buvo?" jis jį padavė man.

"Iš kur man žinoti, kad jis ne suklastotas?" paklausiau nepažvelgdama į popierių.

"Ah, aš pagalvojau apie tai." jis pasakė. "Bet nematau priežasties to daryti. Jei tu nebūtum mano dukrą dabar aš tave laikyčiau rūsį pakabinta ant grandinių ir subjaurotą odą, bet ar tu matai tai?" aš nurijau susikaupusias seiles. "Nors tikriausiai tai ir būčiau padaręs, bet aš nesu toks beširdis, negaliu skriausti savo anūkų."

"Anūkų?" pažvelgiau į jį nesupratusi.

"Taip anūkų." jis linktelėjo galvą. "Nežinojai, kad laukiesi daugiau nei vieno?"

"Ne." papurčiau galvą. "Dvynukai?" pažvelgiau į jį.

"Nežinau, gydytojai sakė, kad ne vienas." jis pažvelgė į mano pilvą.

"Ką aš čia veikiu?" paklausiau jo.

"Tu esi vienintelis dalykas, kuris rūpi Zayn." jis pradėjo. "Aš tave panaudosiu jį prisivilioti. Sheya, idiotė nesugebėjo to padaryti. O Reya išdavikė pabėgo pas jį." jis pavartė savo akis.

"Sheya?" paklausiau nesupratusi.

"Reyo's dvynė." tada prisiminiau kaip Reya pasakojo apie ją.

"Bet kaip... kada?" pažvelgiau į jį sumišusi.

"Ai tu gal ją žinai kaip Rose. Idiotė." jis prunkštelėjo. "Turėjo suvaidinti savo mirti, kad paspruktu iš Malik rankų. Per ją praradau anūkę, kuria bučiau puikiai išauklėjęs, bet ne idiotė turėjo ją palikti." jis sukryžiavo rankas.

"Rose yra Sheya." pasakiau ir pagaliau viskas susidėliojo į vietas.

Reyo's pasakojimas, kad Sheya buvo išsiųsta atlikti uždoties ir ji tą pačia diena ji pabėgo. Kai ji po metų atsirado pas Zayn ir kaip tik neseniai buvo mirusi Rose. Aš dabar net galiu pastebėti, kad Lėja turi kelis panašumus su Reya.

"O dar man sakė, kad tu mąstai kaip aš." jis sumurmėjo.

"Tavęs niekas dabar nekalbino." su urzgiau ir jis nusišypsojo.

"Baili katytė užsiaugino nagučius." jis tyliai nusijuokė. Ir jei galėčiau aš jį nužudyčiau savo žvilgsniu. "Pažiūrėjai į popierių." jis pažvelgė į popierių mano rankose.

"Ne." pasakiau ir pažvelgiau į tą lapą.

Mano akys bėgo per raides, sakinius kur buvo aiškinama, tai ko aš nesupratau. Jūsnegalit manęs dėl to smergti, ne visi mes galim tai suprasti. Man svarbiausia buvo surasti sakinį, kur parašyta, jog aš jo dukrą. Ir kai aš jį suradau, sustingau.

Pono Hansel Morečio ir Panelės Mio's Wesley DnR sutampa. Atlikti tyrimai parodo, kad Ponas Hansel Moreti yra Panelės Mio's Wesly biologinis tėvas.

"Ne... ne... ne, ne, ne." purčiau galvą ir jutau kaip ašaros kaupiasi mano akyse. "Ne." pakėliau galvą ir pažvelgiau į jį.

"Taip." jis linktelėjo.

"Jei tu žinojai, kad aš tavo dukra, kodėl nesuradai manęs anksčiau?" paklausiau kol ašaros riedėjo mano skruostais.

"Tavo mama iš policijos gavo orderį, kad aš negaliu artintis prie tavęs per kelis kilometrus. Nors aš ir turių puse policininku savo pusėje, bet negalėjau rizikuoti. Ypatingai kai vykstą karas tarp gaujų." jis sunėrė savo pirštus, alkūnėmis atsirėmė į kelius ir smakrą parėmė į pirštus. "Aš tave stebėjau nuo tavo pirmos dienos."

"Ne per daug apsėstas manimi?" paklausiau apsiraminusi.

"Ką man daryti kai aš negaliu prieiti prie savo dukros? Negaliu su ją pabendrauti, paliesti, net pasisveikinti?" jis pakėlė antakį. "Ką tu darytum jei iš tavęs atimtu tavo vaikus ir tu negalėtum prie jų prieiti?"

"Aš užmuščiau už tai atsakinga žmogų." atsakiau pro sukąstus dantis ir gniauždama kumščius.

"Aš faktiškai tai ir padariau, bet vis tiek negalėjau prie tavęs prieiti." jis pasakė ir aš staigiau pasukau galvą, kad pažvelgti į jį.

"Ką?" paklausiau netikėdama ką girdėjau.

"Aš nužudžiau tavo mama." jis pasakė, bet tada nusišypsojo. "Tiksliau padariau, kad atrodytu jog ji ten mirė."

"Nieko nesuprantu." ne jau, tai reiškia, kad mama gyva?

"Tą moteris, kuria tavo sumautas patėvis palaidojo, yra prieš kelias dienas mirusi Elena kažkas. Ji mirė, nes netikėtai jos širdis sustojo. Ji labai panaši į tavo mama, dar biški ją pakoregavom ir vuolia." jis išskietė rankas tarsi kažkokia magija būtu padaręs.

"Tu nesveikas." pasakiau pro sukąstus dantis.

"Kodėl, ačiū." išsišiepė.

"Šunsnuki." norėjau jį pulti, bet surakintos kojos neleido.

"Ah, tos nėščios moterys." jis papurtė galvą ir nusišypsojo. "Nieko, išauklėsiu aš tave. Busi gera megaitė, bet neverta per imti mano biznio. Sheya ir Reya irgi nevertos. Jei rinkčiaus iš jūsų trejų, rinkčiaus tave, bet tavo vaikai tiks mano mokymama. Aš juos išauklėsiu, geriau, nei tas nedėkingas idiotes." jis šnekėjo tarsi tai iš tikrųjų įvyks.

"Nesvajok apie tai senį." su urzgiau. "Aš greičiau tave nužudyčiau, nei tu paliestum mano vaikus.

"Mia, brangute, nebūk tokia. Aš dar norėjau, kad tu sutiktum specialų žmogų, bet jei tu ir toliau grasinsi, aš manau, kad tu jos taip ir nesutiksi." jis pajudino pirštą į šonus.

"Jos?" susiraukiau.

"Sheya." jis pažvelgė į veidrodį. - Atvesk mūsų svečia.

"Aš taip ir žinojau, kad ten ne veidrodis." sumurmėjau ir jis pažvelgė į mane.

"Pastebėjau, kai parodei savo dailų pirštuką." jis tyliai nusijuokė. "Nors gal ir esi tokia protinga kaip ir aš." jam pabaigus sakinį atsidarė durys.

Pro jas įėjo mergina, kuri spėjų yra Sheya. Ji pažvelgė į mane ir susiraukė, o aš į ją pažvelgiau piktų žvilgsnių. Aš taip norėčiau dabar ją nužudyti. Jai pasitraukus į šoną pažvelgiau į moterį stovinčia už jos. Mano akys nuskenavo jos sulysusi kūną, jos blondiniškus plaukus ir galiausia jos sutojo ties jos veidų. Kai supratau kas jį mano veidas iš balo, kūnas sustingo.

"Mama?" vienintelis žodis, kuris išsprūdo pro mano lūpas.