"Mes nieko sudėtingo nedarysim." Liam pasakė kai įėjom į sporto salę, kuri buvo kitoje baro pusėje, kur aš dar nebuvau.

"Tai ką mes darysim?" paklausiau jo.

"Aš tave pamokysiu savigynos judesiu." jis atsakė ir nuėjo prie spintos.

"Ir viskas?" paklausiau apsidairydama.

"Paskui išmokysiu šaudyti." jis atsistojo prie manęs ir ištiesė ranką, kurioje laikė juodas sportines kelnes ir juoda sportine liemenėlę.

"Mmm." aš keistai į jį pažvelgiau. "Iš kur tu žinai koks mano dydis?"

"Aš turiu gera akį." jis mirktelėjo ir aš nuraudusi pagriebiau rūbus. "Persirengti gali ten." jis parodė į duris ir aš nieko nesakius nulėkiau ten.

Uždariau duris už savęs ir pradėjau nusirenginėti. Paėmiau sportinę liemenėlę ir ją užsidėjus užtraukiau iš priekio. Pagriebiau sportines kelnes ir jas užsitempiau savo kojomis aukštyn. Susirišau šniuriukus, kad nesmuktu ir atidariusi duris išėjau.

"Ateik čia." Liam stovėjo kitoje salės pusėje.

"Nuo ko pradėsim?" paklausiau eidama link jo.

"Pirma noriu sužinoti ką tu moki." jis pasakė ir aš sustojau priešais jį.

"Ką aš moku?" paklausiau ir Liam linktelėjo.

"Ne smūgiuok iš jėgų tik parodyk ką darytum." jis pasakė ir apėjęs mane atsistojo man už nugaros.

"Ką darytum, jei aš tave apkabinčiau taip?" jis savo rankomis apsivijo mano liemenį.

"Daryčiau tai." pakėliau koją ir užmyniau jam ant pėdos. Tada palenkiau galvą į priekį ir atlenkiau atgal, kad liestu jo nosį.

"Gerai." jis pakomentavo ir paleido. "Bet kas jei daryčiau taip?" jis viena ranka apsivijo per kaklą, o kita aplink liemenį.

"Tai." iš alkūnės silpnai trenkiau jam į šoną.

"Kažką žinai." jis pakomentavo. "Bet ne visada vis šitai padeda." jis atsistojo priešais mane.

"Dabar neskaičiuodama jėgų trenk man į veidą." ir aš žiūrėjau į jį kaip į debilą.

"Juokauji?" paklausiau jo.

"Ne, trenk." jis parodė į žandą. Aš gyliai įkvėpiau ir užsimojus trenkiau, bet pro šalį, nes jis spėjo pasitraukti.

"Reikia padirbėti šioje vietoje." jis pasakė ir vėl atsistojo priešais mane. "Tu užsimojai per lėtai. Norint išgyventi šiame pasaulyje tau reikės būti greitesnei." jis pasakė ir pradėjo eiti link spintelės.

"Tai ką mes darysim?" paklausiau jį stebėdama.

"Tu esi nėščia todėl rimtai su tavimi negaliu užsiimti." jis pasakė ir spintelės ištraukė bokso pirštines. "Po kol kas mes užsiimsim tavo greičiu." jis ėjo link manęs.

"Pirštinės šiek tiek sveria, todėl bus sunkiau užsimoti pradžioje." jis priėjo arčiau. "Boksuoti neduosiu, tau tereikės mosikuotis."

"Mosikuotis?" pakėliau antakį.

"Smogti orui." jis pavartė akis. Aš tai žinojau, bet musikuotis? "Ištiesk rankas." ištiesiau ir jis užmovė pirštines. "Na kaip?"

"Jos tikrai sveria." pasakiau keldama rankas.

"Na mes į jas dar prikišom kai ko." jis mirktelėjo ir aš nusijuokiau.

"Tu dešiniarankė?" jis paklausė ir aš linktelėjau. "Reiškia dirbsim daugiau su kairę, jei sužeistų dešinę galėtum apsiginti."

"Aš apie tai nebūčiau pagalvojus." pasakiau ir užsimojau ranka. "Šitaip?"

"Šitaip, bet daryk su abejomis rankomis. Su kairę du kartus." jis liepė ir atsitraukė, kad galėčiau daryti.

"Gerai." pasakiau ir užsimojau.

"Mano rankos." stenėjau eidama koridoriumi link virtuvės.

"Nesijaudink." Liam patapšnojo per petį besišypsodamas. "Palauk kol pagimdysi tada nieko nejusi."

"Ne." suverkšlenau, o jis tik nusijuokė ir nuėjo į kitą pusę.

"Kas yra?" Merita paklausė kai įėjau į virtuvę.

"Nejaučiu rankų." pasiskundžiau.

"Vargšė." ji pasakė.

"Žinau." patempiau apatinę lūpą. "Yra ledu?"

"Yra, Reya su Harry nupirko naujų." nusijuokė Reina.

"Yes." apsidžiaugiau ir nuėjau link šaldytuvo. "Bananiniai." pažvelgiau į bananinų skonio ledus ir galvojau mirsiu iš laimės.

"Čia Harry mėgstamiausi." pranešė Merita.

"Nusipirks naujų." pasakiau pagriebusi dėžutę. "Šitie mano, jei nenorėjo, kad rasčiau reikėjo paslėpti." pagriebiau šaukštelį ir atidariusi dėžutę pasėmiau ledų.

"Dabar galėčiau mirti laiminga." pasakiau su burna pilna ledų.

"Gal nemirk." pasakė įėjusi Reya.

"Aš nesiruošiu, aš tik pasakiau jei mirčiau būčiau laimingą." pakabinau dar ledų.

"Mhm." sumurmėjo Reya ir pagriebusi šaukštelį prisėdo prie manęs.

"Gal ir jūs norit prisidėti?" paklausiau ir jos pagriebusios šaukštelius prisėdo šalia.

"Mia." prie manęs priėjo Lorie, viena iš merginu.

"Taip?" pasisukau į ją.

"Girdėjau su Malik susipykai." ji pasakė ir aš susidomėjau ko jį iš manęs nori.

"Kaip galėjau nesusipykti, jei jis pastoviai kabinėjasi ir kiekviena syki užėjus į jo kabinetą užtinku jį su kitomis? O dar jo grasinimai kai aš pagimdysiu užmuš mane?" melas,melas, melas, bet jei nereikia to žinoti.

"Jis sakė, kad tave užmuš?" ji paklausė prisislinkus arčiau.

"Taip." linktelėjau ir pagalvojus apie sužeistą šuniuką susigraudinau. "Jis sakė, kad net neleis pamatyti vaiko." sušniurkščiau nosimi. Dieve per pora savaičių išmokau puikiai manipuliuoti ašaromis.

"Kodėl?" ji žvelgė į mane gailesčio pilnomis akimis.

"Nes aš jam trenkiau ir dar kai ką baisaus padariau." greitai sumaliau kažkokia nesąmone.

"Ką padarei?"

"Tau geriau nežinoti." pasakiau ir vėl sušniurkščiau. "Atsiprašau, kad verkiu, bet pagalvojus, kad nepamatysiu savo mažylio..." nutilau ir sušniurkščiau nosimi.

"Jei tik galėčiau pabėgti. Pabėgčiau, bet tada jis mane rastu." atsisukau į ją. "Jis mane rastu." dar labiau verkti pradėjau.

"Šššš." ji mane apkabino ir prisiglaudė prie savęs.

"Aš nežinau ką daryti." apkabinau ją.

"Aš galiu padėti." ji pasakė ir aš lėtai pasitraukus pažvelgiau jai į akis.

"K-k-kaip?" sumikčiodama paklausiau.

"Aš pažįstų žmogų, kuris tau tikrai padės." ji nusišypsojo ir aš suvaidinau, kad mėginu nusišypsoti, bet neišeina. Kokia gera aktore tapau.

"Tikrai?" paklausiau pasivalydama paakius.

"Taip, eikš." ji paėmė mane už rankos ir pradėjo temptis.

"Kur... kur mes einam?" paklausiau jos.

"Pamatysi." ji mirktelėjo ir tempėsi mane koridoriumi.

Ji keliavo koridoriumi į tą pusę kur sporto salė. Toje pusėje aš retai lankausi todėl neįsivaizduoju kur ji galėtų mane temptis.

Lorie pasuko į dešinę ir priešais mus buvo duris. Ji prieėjo prie jų ir palenkusi rankeną atidarė.

"Morti?" ji pasiteiravo įeidama.

"Ko?" išgirdau vyrišką balsą ir pasisukusi pamačiau jau apie trisdešimt metų turintį vaikiną.

"Atvedžiau dar vieną." ji pasitraukė į šoną.

"Ah." jis nužvelgė mane. "Zayn kekšė."

"Aš ne kekšė, juo lab to gaišenos." su urzgiau.

"Kas nutiko? Zayn nepatenkino lovoje?" jis iš manęs šaiposi.

"Jei jis tavęs nepatenkino, aš nekalta." truktelėjau pečiais ir nusišypsojau.

"Ko tau čia?" jis su urzgė.

"Aš noriu atsikratyti Zayn arba dingti, kad jis manęs nerastu." pasakiau sukryžiavusi rankas.

"Kodėl? Juk jūs tobula pora." jis susiraukė.

"Jis tik vaidina geru, kai būnam kartu su kitais, nes nenori, kad jo mama sužinotu koks jis išsigimęs yra." atsakiau. Žinoma aš melavau.

"Sakai?" jis pakėlė antakį.

"Atsakau." pasakiau. "Jis pažadėjo jai, kad su manimi elgsis gražiai, todėl vaidina, kad taip ir elgiasi. Kodėl tavo manymu jis padarė savo kambarį taip, kad niekas nesigirdėtų?"

"Hm." jis su pirštais perbraukė per smakrą žvelgdamas į mane. "Gerai." pasakė. "Rytoj ateik čia, sakykim, dešimta ir aš tau pasakysiu ar Ponas Moretį sutiks padėti. Bet jei tu apie tai kam nors prasitarsi," jis priėjo iki manęs, kad mūsų veidus skirtu tik keli centimetrai. "jei prasitarsi, tada galėsi su visais atsisveikinti." jis išsišiepė.

"Žinoma." šyptelėjau stengdamasi neparodyti, kad jis mane iš gąsdino. "Vis dėl to aš per jauna mirti." mirktelėjau ir jis nusijuokęs atsitraukė.

"Tu man patinki, todėl tikiuosi, kad nesusimausi." jis patapšnojo per petį. "Na, o dabar eik, kol jis tavęs nepasigedo."

"Einu." pasakiau ir apsisukusi pradėjau eiti link durų.

"O tu ateik pas mane." dar spėjau išgirsti prieš uždarydama duris.

Pažvelgusi tiesiai įkvėpiau oro ir pradėjau žingsniuoti koridoriumi link Zayn kabineto. Kodėl jo kabinetas turi būti taip toli? Su urzgiau ir paspartinau žingsnį.

Po kelių minučių pasiekiau Zayn kabineta ir nesibeldus įėjau, išmokau tai iš Reyo's. Jis sėdėjo ir kažką rašė. Išgirdęs mano žingsnius pakėlė galvą ir pažvelgė į mane su pakletu antakiu.

"Kas nutiko?" paklausė kol aš ėjau link kėdės priešais jo stalą.

"Pagaliau sužinojau." prisėdau ant kėdės.

"Ką sužinojai?" jis atsirėmė į kėdę.

"Sužinojau kas sugundo kitus pereiti į Morečio pusę." ir taip sulaukiau jo dėmesio.