Chào các bạn! Vì nhiều lý do từ nay Truyen2U chính thức đổi tên là Truyen247.Pro. Mong các bạn tiếp tục ủng hộ truy cập tên miền mới này nhé! Mãi yêu... ♥

-22-

"Kokį planą?" paklausiau jo kai mes įžengėm į jo kabinetą.

"Palauk." jis pasidairė ir uždaręs duris atsisuko į mane. "Prisėsk." paliepė ir aš nuėjau prie vienos kėdės priešais jo stalą ir atsisėdau.

"Kokį planą sugalvojai?" paklausiau kol jis ėjo atsisėsti į savo kėdę.

"Aš galvojau apie tavo žodžius." jis padėjo rankas ant stalo ir žvelgė į mane. "Tu užsiminei, kad Morečio žmonės pas save vilioja tuos, kurie pradeda manęs nekęsti."

"Na aš taip manau, nes juos lengviau patraukti į savo pusę." linktelėjau susiraukusi.

"Man reikia, kad tu supyktum ant manęs." jis pasakė ir aš dar labiau susiraukiau.

"Ką?" žvelgiau į jį tarsi jam su protu būtų susimaišę.

"Tau reikia vaidinti, kad tu pyksti ant manęs ir rezgi kaip manęs atsikratyti. Na žinai, jog nekenti manęs." jis atsirėmė į kėdę.

"Tu nori, kad aš vaidinčiau jog tavęs nekenčiu?" pasitikslinau ir jis linktelėjo. "Kodėl neprašai ko nors kito?"

"Prašyčiau, bet priešai nepatikėtu, kad Reya ar Niall manęs nekenčia, nes jie man ištikimi." jis pasakė. "O, kad tu manęs nekęstum jie suprastu, nes aš tave skriaudžiau jei pamiršai."

"To aš nepamiršau." prisiminus šiurpuliai nusirita mano kūnų.

"Aš nenorėčiau, kad tu būtum masalu, bet neturiu kito pasirinkimo, nes kitais nepasitikiu." jis pažvelgė į sieną.

"Kodėl pasitiki manimi? Aš galiu būti išdavikė, tu to nežinai." pasakiau jam, o jis staigiai atsisuko į mane.

"Ne manau, kad tu išdavikė." jis ramiai atsakė.

"Kodėl?" paklausiau pakėlusi antakį.

"Nes po Rose aš pasimokiau ir žinau ką tu veiki kiauras dienas." jis mirktelėjo ir mano apatinis žandikaulis atvipo.

"Ne." pasakiau nepatikėdama.

"Taip." jis išsišiepė. "Kamerų pilna visur." jis prikando ir aš nuraudau pagalvojus, kad jis galėjo matyti mane besimaudančia nuoga duše.

"Nerausk, nėra to ko nebūčiau matęs. Bet ne neigsiu, kad kai pirma kartą pamačiau norėjau ateitį ir tave padaryti." jis šypsojosi.

"Iškrypėlis." sumurmėjau.

"Žinau." jis atsakė ir aš dar labiau išraudau. "Dabar gali ką nors sušaukt ant manęs ir eiti ką nors paveikt."

"Prieš tai turiu klausimą." pasakiau atsisėdama tiesiai.

"Klausau?" jis irgi atsisėdo tiesiai.

"Ar aš dar šoksiu?" paklausiau ir laukiau atsakymo.

"Ne." jis ramiai atsakė.

"Ne?" paklausiau.

"Ne." jis linktelėjo. "Jei norėsi šokti, tai nebent tik man. Aš tau jau sakiau, kad tu mano ir aš tavimi nesidalinsiu." jis nužvelgė mane.

"Aišku." atsistojau.

"Prieš tau pradedant klykauti." jis atsistojo. "Nuo rytojau Liam pradės tave mokyti savigynos, juk negaliu leisti savo vaiko mamai būti silpnai vištai ar galiu?" jis pakėlė antakį.

"VIŠTĄ!" užrėkiau.

"Ko tu čia šauki?" jis paklausė susiraukęs.

"Noriu ir šaukiu!" sušukau. "Tu man įkyrėjai, Mia tą, Mia aną." pamosikavau rankom ir Malik pagaliau suprato.

"Nekelk balso!" jis irgi sušuko.

"Ir ką tu man padarysi, a?!" sušukau. "Trenksi? Pirmyn." garsiai sakiau.

"Tavo laimei..." jis pradėjo murmėti.

"Tai ko netrenki?" pradėjau eiti link durų. "Kas iš mūsų vištą, ką?" šyptelėjau ir atidariusi išėjau trenkdama.

Susiraukiau, kad apsimesti supykusia. Ėjau koridoriumi ir ne toli pastebėjau vaikina stovinti ir žiūrintį į mane. Jo žvilgsnis mane privertė jaustis nepatogiai, bet aš išlikau susiraukusi, kad neišsiduočiau.

"Ko spoksai?" su urzgiau ir pasukusi į baro pusę nužingsniavau.


"Kas buvo?" paklausė Merita kai įsiveržiau į virtuvę.

"Idiotas su juodais plaukais išvadino mane silpna kaip višta." pasakiau ir atidariau šaldytuvą.

"Ir dėl to reikėjo šūkauti?" paklausė Reya. Aš pakėliau galvą ir pažvelgiau į ją suraukusi antakius ir ji iškėlė rankas. "Supratau." ji pasakė ir aš vėl pažvelgiau į šaldytuvą.

"Kad ir kieno tas tortas man nesvarbu, nes aš jį suvalgysiu." pranešiau ir iš šaldytuvo ištraukiau tortą.

"Jis yra Zayn." pasakė Reya.

"O, dar geriau." nusišypsojau ir pagriebusi šaukštelį atsisėdau ant kėdės prie stalo. "Šokoladinis, mano mėgstamiausias." apsilaižiau lūpas. "Tik gaila, kad kažkas jį jau valgė." papūčiau lūpas.

"Zayn jį valgo naktimis." nusijuokė Reya iš mano minos.

"Daugiau nevalgys." truktelėjau pečiais ir įsidėjau kąsni paragauti. "Mmm." Merginos į mane pažiūrėjo keistai ir aš pakėliau antakį. "Kas?" sumurmėjau.

"Man įdomu kas ji tau padarys, kai sužinos, kad valgiai jo tortą." papurtė galvą Reina.

"O ką jis gali padaryti?" paklausiau ir jos supratusios ką turėjau omenyje pradėjo juoktis.

"Dabar tuo ir naudosiesi?" paklausė Merita.

"Žinoma, jis pats kaltas." šyptelėjau ir įsidėjau dar vieną kąsnį.

"Norėčiau pamatyti jo reakcija." sukikeno Reya. "Jau dabar įsivaizduoju kaip iš jo ausų sklinda dūmai." mes nusijuokėm.

"Šoksit šiandien?" paklausiau jų.

"Jo." linktelėjo Merita.

"Dabar kai Karmen nebėra ir tu negali šokti, tai aš šoksiu paskutinė." pasakė Reya.

"Kas sakė, kad negaliu?" paklausiau pakėlusi antakį.

"Ne jau Zayn leido tau šokti?" paklausė Reina.

"Žinoma, kad ne." prunkštelėjau. "Bet kas sakė jog aš jo klausysiu? Mano pilvas dar nesimato, tai nemanau, kad čia kažkas blogo nutiks." jos abejodamos pažvelgė į mane. "Čia dėl vieno karto tikrai nieko nebus." pavarčiau akis.

"Aš nežinau." pasakė Reya.

"Tu irgi jo pusėje?" paklausiau jos.

"Aš tavo, tu man labiau patinki." ji atsipūtė. "Na gal vienas kartas ir nepakenks.

"Sakau." mirktelėjau ir įsidėjau dar torto į burną. "Iš kur jis perką tokį skanėstą?"

"Jis mieste rado kažkokia kepyklą dabar visada ten perką." atsakė Reya pažvelgdama į tortą.

"Nori?" pasiūliau.

"Ne." ji papurtė galvą, nors aš mačiau, kad ji tikrai nori.

"Nagi tik šaukštelį." pasiūliau dar kartą. "Tik mažą šaukštelį."

"Aš ne..." ji šiek tiek pasitraukė kol aš su šaukšteliu keliavau link jos.

"Nagi tik mažiuką šaukštuką." vis artėjau link jos.

"Tik mažiuką." ji pažvelgė į mane ir aš linktelėjau.

"Mažiuką." pasakiau ir ji atsipūtusi išsižiojo.

"Dieve." ji išpūtė akis ir pažvelgė į mane.

"Skanu, ane?" nusišypsojau ir pati įsidėjau gabaliuką.

"Nesistebiu kodėl Zayn taip saugodavo savo tortus." ji pasakė ir vėl pažvelgė į tortą.

"Nori dar?" pasiūliau ir ji suabejojo. "Aš tau neliepiu jo su manimi valgyti, tik pasiūliau gabaliuką."

"Gerai." ji išsižiojo. "Mmm."

"Norit jūs?" paklausiau Meritos ir Reinos.

"Aš noriu." Reina pasakė.

"Merita?" pažvelgiau į ją kol Reina naudojo mano šaukštelį.

"Ar jis tikrai toks skanus?" ji paklausė abejodama.

"Juk aš valgau." pasakė Reya jau sėdėdama su savo šaukšteliu.

"Kada tu..?" Merita atsipūtė ir pažvelgė į mane. "Bet tu dėl to kaltą."

"Gerai." pasakiau ir pagriebiau dar du šaukštelius.


"Aš taip senai šokau." suburbėjau mėgindama prisiminti kaip šokti su aukštakulniais.

"Ne taip ir senai." pakomentavo Reya.

"Aha." sumurmėjau ir pagaliau vėl galiu judėt normaliai su tais batais. "Pagaliau."

"Ji ir vėl šoka." nusišypsojo Reya. "O dabar ką nors pagal savo galvos melodija."

"Nežinau kokia." pasakiau. "Dabar jokių minčių dainai neturiu."

"Hm." Reya pasisuko į DJ pusę ir galvojo.

"Žinau daina." ji nulėkė prie DJ ir kažką paderino.

"Ar aš ją žinau?" paklausiau susirūpinusi.

"Manau turėtum." Reya atsakė grįžusi.

"Ar tu tikra..." tada išgirdau per garsiakalbius užgrojant The Weeknd - Earned it. "O." pažvelgiau į Reya kuri visa šypsojosi.

"Matei tą filmą?" ji paklausė.

"Kas nematė?" paklausiau ir jai nusijuokus užsimerkiau ir mėginau įsijausti į muziką.


"Vyrai, vyrai, vyrai." į scena įžengė pranešėjas. "Nebėkit, Reya nors ir turėjo būti paskutinė, bet nėra." išgirdau kaip visi susėda atgal į savo vietas.

"Šiandien mus pralinksminti nusprendė mano mėgstamiausia šokėja." jis sudejavo. "Vien prisiminus jos kelis šokius pas mane kietas stovi." aplinkiniai nusijuokė.

"Na netempsiu aš gumos ir scena kviečių Mia." gyliai įkvėpiau ir nužingsniavau scena.


Bạn đang đọc truyện trên: Truyen247.Pro