Kažkas kutena. Pasimuisčiau ir pasukusi galvą į šoną mėginau toliau miegoti. Pajutau šiurkrtų delną glostant mano pilva ir sustingau. Kas galėtų glostyti mano pilvą? Pramerkiau akis ir pažvelgiau žemyn kur pastebėjau Zayn pakaušį ir jo delną, kuris glostė mano pilva. Nusiraminau ir atsipalaidavau.

"Labas rytas." tyliai pasakiau.

"Mmm." Zayn pabučiavo mano pilvuko šoną ir pakėlė akis į mane. "Labas." jis šyptelėjo ir galvojau, kad mano širdis susprogs. Zayn Malik šypsosi. "Atsiprašau jei prikėliau." jis vėl nuleido galvą ir toliau stebėjo savo delną, kuriuo glostė mano pilvuką.

"Nieko tokio." pasakiau susiraukus. Nuo kada jis atsiprašinėja? "Zayn ar tau viskas gerai?" atsargiai paklausiau.

"Mhm." jis linktelėjo. Aš atsargiai įvėliau pirštus jam į plaukus ir su jais žaidžiausi.

"Mama tau pasakojo apie Rose, ane?" jis paklausė po ilgos tylos.

"Taip." atsakiau ir prikandau apatinę lūpą nežinodama kokios reakcijos laukti.

"Gerai." jis sumurmėjo ir prisislinko arčia manęs.

"Ką?" nesupratusi paklausiau.

"Aš visa naktį galvojau. Žinai apie tave, apie mūsų vaiką, apie Rose, apie Lėja." jis pasirėmė savo galva man į šoną. "Galiausiai nusprendžiau papasakoti tau mano ir Rose istorija."

"Ar tu tuo tikras? Aš nenoriu, kad jaustumeisi priverstas man pasakoti." greitai pasakiau. Aš tikrai noriu ją išgirsti, bet nenoriu, kad jis pasakotų nes jaučiasi spaudžiamas.

"Aš jau seniai noriu kažkam papasakoti ją. Aš jos niekam nepasakojau ir ji mane slegia ir vargina." jis atsipūtė.

"Bet jei tik tu esi tuo tikras." pasakiau ir paglosčiau jam petį.

*-*-* ZAYN *-*-*

"Bet jei tik tu esi tuo tikras." ji savo švelniu delnu pradėjo glostyti man petį ir tai mane ramino.

"Žinai, Rose neleisdavo man taip būti." pasakiau jai ir negalėjau nustoti glostyti jos pilvuko. "Kai aš jos paklausdavau ar galiu priliesti jos pilvą, ji atsisakydavo. Ji neleisdavo man jo paliesti. Aš galėdavau jį liestį tik naktį, nes ji miegodama negalėdavo man uždrausti." Mia buvo tyli ir įdėmiai klausėsi manęs.

"Ji norėjo iš tavęs atimti galimybe sukurti ryšį tarp tavęs ir Lėjos, ar aš klystų?" ji tyliai paklausė.

"Tu visiškai teisi." pasakiau. "Kai aš pradėjau su ją draugauti ji buvo kitokia."

"Žinai aš vis dar galiu prisiminti pirma dieną kai ją sutikau. Ji atrodė tokia nuskriausta. Tada aš buvau kitoks, geresnis ir švelnesnis."

"Aš klausau tavęs." ji šiek tiek pasimuistė ir toliau glostė mano petį. Dieve koks tai malonus jausmas. Man net atrodo, kad aš jai rūpių, bet ji tikriausiai tik vaidina.

"Tai buvo prieš 7 metus. Tą dieną lauke lijo, o aš ir vaikinai tinginiavom, mes dar nebuvom tiek įsivėlę į reikalus, kiek dabar." pradėjau pasakoti.

"Zayn tu pasuoji ar didini sumą?" paklausė Harry sėdėdamas priešais mane.

"Didinu." pasakiau ir numečiau žetonų ant stalo.

"Pasuoju." pasakė Niall.

"Aš ir." prisidėjo Liam.

"Verčiam kortas." pasakė Louis ir mes atvertėm kortas.

"Šunsnukį, kiek tu gali laimėti?" paklausė Harry kai atvertėm kortas. Aš ir vėl laimėjau.

"Aš profas nėra ko norėti." išsišiepiau ir susirinkau žetonus.

"Profas." prunkštelėjo Louis.

"Nebūkit lievi liuzeriai. Priimkit pralaimėjima išskėstomis rankomis, nes visi žinojom, kad aš laimėsiu. Liam ir Niall teisingai padarė pasuodami." išsitiesęs pasakiau, o Harry ir Louis su urzgė.

"Bose." priėjo Alex, apsauginis.

"Taip?" paklausiau pažvelgęs į jį.

"Prie durų yra mergina ir ji prašo pagalbos." jis atsakė stovėdamas tiesiai, rodydamas man pagarbą.

"Ane?" pakėliau antakį ir išsišiepiau. "Palydėk mane iki jos." atsistojau, o vaikinai man iš paskos.

"Žinoma Pone." jis linktelėjo ir apsisuko. Man vis dar keista kai mane vadina ponu, nes man dar tik aštuoniolika metų.

"Kaip manai kokio tikslu ji čia?" Liam paklausė eidamas šalia manęs.

"Nežinau, bet manau, kad tuoj išsiaiškinsim." pasakiau kai mes pasiekėm duris, kurios vedą į barą.

Mums įžengus barą mano akys užkliuvo už pačios gražiausios merginos kokia esu matęs. Jos juodi plaukai buvo šlapi ir susivėle nuo lietaus, o jos žydros akys lakstė nuo vieno kampo iki kito. Ji neatrodė labai drovi ar išsigandusi.

"Laba diena." ji pasisveikino pamačiusi mane.

"Sveika." pasakiau ir nužvelgiau jos liekną kūną. "Kokios pagalbos tau reikia?" paklausiau sukryžiavęs rankas.

"Aš norėjau paklausti ar turit kokį darbą ir kur pernakvot? Mano tėvai išmetė mane iš namų ir dabar neturiu kur eiti." ji paklausė pažvelgusi man į akis.

"Aš nemanau, kad tėvai imtu ir išmestų savo dukrą į gatvę." pasakiau jai ir ji pavartė akis.

"Normalus tėvai ne, bet narkomanai tėvai - taip." ji atsakė ir sukryžiavo rankas pavaidindama mane. Ji mane savimi pasitikinti, geras ženklas.

"Narkomanai sakai." su pirštais perbraukiau per savo smakrą.

"Jap." ji šyptelėjo.

"Tu neatrodai labai nuliūdusi." pasakiau jai.

"Aš ir nesu." ji truktelėjo pečiais. "Aš jų nekenčiu."

"Galėčiau tau pasiūlyti darbą, bet nežinau ar tu norėtum tokį dirbti." pasakiau dar kartą nužvelgęs jos kūną.

"Man tiks bet koks, svarbu, kad gaučiau pinigų." ji gretai pasakė.

"Striptizo šokėja." pasakiau ir mačiau, kad ji susiraukia. "Daugiau nieko negaliu pasiūlyti." truktelėjau pečiais ir tikėjausi, kad ji sutiks.

"Daugiau jokio?" ji paklausė ir pažvelgė šuniuko akytėm, kurios manęs neveikė.

"Nope." pasakiau ir mačiau kaip ji atsikvėpė.

"Gerai, man tiks." ji pasakė.

"Bet jei tu man įsidarbinsi man, kelio atgal nebus. Jei praeis noras dirbti man ir norėsi pasitraukt tik pranešk. Alex čia." parodžiau į apsauginį. "Pasirūpins, kad tu nukeliautum ramiai amžino miego. Tikiuosi tu supratai ką turėjau omenyje." paaiškinau.

"Čia, jei gerai supratu, jei nori nebenoriu tau dirbti turiu mirti?" ji paklausė.

"Gaila, bet taip." linktelėjau ir laukiau jos atsakymo.

"Gerai." ji ilgai negalvojusi atsakė.

"Šaunu." suplojau rankomis. "Eime pasirašyti dokumentu ir aptarti darbo sąlygų."

"Vos ją pamatęs mačiau, kad ji gali daug pasiekti." pasakiau ir Mia nubraukė plaukų sruogą man nuo kaktos.

"Iš to ką pasakojai supratau, kad ji labai graži." ji pasakė, bet galėjau jos balse girdėti mažyte kruopelyte pavydo.

"O taip." linktelėjau. "Ji buvo. Manau man tik taip atrodė, nes man ji patiko. Žinai kaip pirmas susižavėjimas, kai atrodo jog gražesnių nebūną?" paklausiau.

"Aš manau, kad aš to nežinau." ji tyliai sumurmėjo.

"Kaip gali nežinoti?" pakėliau galvą ir pažvelgiau į ją. "Per aštonioliką metu turėjo būti vaikinas kuris buvo tavo pirma simpatija." pasakiau ir mačiau, kad ji nurausta. "Tai buvo toksai?" išsišiepiau.

"Na jis iki šiol yra." ji nusukusi galvą atsakė ir nežinau kodėl, bet ir vėl jutau pavydą. Man tas jausmas baige atsibost. "Aš jį sutikau neseniai, bet jis tikras šiknius." ji vėl pažvelgė į mane ir aš susidariau nuomone, kad ji šneką apie mane.

"Koks jo vardas?" paklausiau jau susidomėjęs.

"Nesakysiu, vistiek jo nepažįsti." ji pasakė ir pažvelgė į mano delną jai ant pilvo.

"Iš kur žinai, kad nepažįstų?" jau šiek tiek susinervinau.

"Žinau ir tiek." ji nusuko galvą mane suerzindama.

"Pasakyk." su urzgiau.

"Pradėk pasakoti toliau, o kai pabaigsi pasakysiu." ji pažvelgė man į akis ir aš apmąstęs, sutikau. Vistiek norėjau jai išsipasakoti.

"Gerai." atsidusau ir padėjau galvą jai prie šono. "Kaip mama jau tikriausiai minėjo, po poros mėnesių sužinojau, kad ji yra nėščia ir norinti aborto."

"Aš nėščia." pro duris įėjusi pasakė Rose. Kai žodžiai įsiregistravo mano galvoje nusišypsojau. Ji nėščia, aš busiu tėtis. "Bet aš noriu darytis abortą." ji greitai pridūrė priversdama mane susiraukti.

"Ne." pasakiau ir atsistojau. "Tai mano vaikas irgi." pradėjau eiti link jos.

"Zayn man tik septyniolika." ji pažvelgė į mane liūdnomis akimis. "Aš per jauna būti mama. Be to man puikiai sekasi šokti. Jei nesustosiu tapsiu geriausia ir uždirbsiu daugiau." ji teisinosi.

"Nesijaudink dėl tokių dalykų." nusišypsojau jai ir rankomis apglėbiau. "Tu tapsi mano Senąją Ponia, tau nebereikia sukti galvos dėl pinigų, aš jų duosiu."

"Bet Zayn..." ji patraukė mano rankas ir paėjo toliau. "Aš per jauna, aš nieko ne išmanau, tu irgi jaunas. Mes gyvenam ne paprastą gyvenimą jei nepastebėjai. Aplink mus kariauja gaujos. Aš nemanau, kad vaikas turėtu gyventi tokioje aplinkoje."

"Aš suprantu, kad tu bijai, bet tau ne reikia bijoti. Aš žinau, kad mes negyvenam pačiomis geriausiomis sąlygomis, bet dėl to ne reikia atimti šitam vaikui gyvybės. Jis nusipelnė išvysti šį pasaulį. Mums padėti galės mano mama." mėginau paaiškinti jai.

"Zayn tu nesupranti." ji pradėjo verkti.

"Aš puikiai suprantu." pasakiau ir mėginau ją apsikabinti, bet ji tik pasitraukė.

"Aš noriu aborto." ji piktai man pasakė.

"Jokio aborto. Šis vaikas ir mano." jau susinervinau.

"Ugh." ji apsisuko ir išėjo iš kabineto."

"Kaip taip galima?" susigraudinus paklausė Mia.

"Kodėl verki?" paklausiau jos susiraukęs. Nejau aš ją užgavau taip begulėdamas?

"Tiesiog, kas galėtu norėti darytis abortą dėl kažkokių pinigų ir karjieros? Gal, tai ir nėra taip graudinga, bet manau pas mane bus greitos nuotaikų kaitos dėl mano hormonų. Žinai aš nėščia ir panašiai." ji nusijuokė ir aš nusišypsojau. Kad Rose tokia būtu, buvusi.

"Viskas pasikeitė jei pamiršai." pasakiau jai.

"Žinau, tavo mama sakė, kad ji grįžo viena dieną ir sakė, kad nenori darytis aborto." ji pasakė ir šniurkščiojo nosimi.

"Taip." linktelėjau ir pajutai kaip ji su savo nagais švelniai brauko per petį. Nuo to veiksmo mano odą nusirito šiurpuliukai. "Mes ta dieną ryte susipykom, nes aš atsisakiau leisti jai darytis aborto. Tai ji supyko ir išlėkė į miestą."

"Tu nepakenčiamas!" Rose sušuko ir išlėkė.

"Kas nutiko?" priėjo mama.

"Aš ir Rose vėl susipykom." atsidusau ir pažvelgiau į ją.

"Aš jau pradedu manyti, kad reikia jai leisti pasidaryti abortą." perbraukiau delnu per veidą.

"Net nebandyk." mama susiraukė. "Ar tu nori to vaiko?"

"Žinoma, kad noriu." atsakiau. Ji puikiai žino kaip noriu.

"Tada neleisk tai pasipūtėlei laimėti." tai pasakiusi ji apsisuko ir nuėjo.

Aš nesuprantu kodėl jie ją taip vadina. Ji nėra pasipūtusi ir draugiškai su visai elgiasi.

"Zayn?" pro duris į kabinetą įėjo Rose.

"Taip?" pažvelgiau į ją laukdamas kol ji pasakys ko atėjo.

"Aš norėjau pasakyti, kad aš atsiprašau dėl to, kad taip su tavimi kalbėjau, kad norėjau pasidaryti abortą." ji atsisėdo į kėdę priešais mano stalą ir aš laukiau kol ji tęs. "Šiandien kai išlėkiau susitikau su drauge. Ji man patarė nedaryti tokios kavailystės kaip abortas. Jai pasakius ilgą kalbą supratau, kad aš nenoriu prarasti taves. Aš noriu turėti su tavimi šeimą. Todėl grįždama nupirkau štai ką." ji iš rankinuko ištraukė maža porą juodu "Nike" batuku.

"Ateik čia." patapšnojau per kelį. Ji nusišypsojo ir greitai atsirado ant mano kelių.

"Tada ji pradėjo stengtis dėl vaiko, bet aš būdamas naivus durnius nepastebėjau to, kad ji visa tai darė tarsi per prievartą." atsidusau.

"Tu nebuvai naivus durnius." pasakė Mia ir aš pavarčiau akis.

"Buvau." švelniai pirštais perbraukiau per jos pilvą.

"Nebuvai." ji atsiduso. "Tu tiesiog buvai labai laimingas, kad turėsi vaiką. Tu manei, kad Rose irgi dėl to džiaugiasi nes ji privertė tave manyti, kad nuoširdžiai tave myli." jai nereikia meluoti, aš buvau naivus durnius.

"Mhm." sumurmėjau ir pasilenkes pabučiavau jos pilvuką.

"Ar tai... Ar tai... viskas?" ji nedrąsiai paklausė.

"Ne." papurčiau galvą ir užmečiau savo koją ant jos kojų. "Dabar atėjo vietą kur mama man parodo video, kur Rose šneką su Lindu." atsidusau.

"Aš kaip visada sėdėjau savo kabinete."

"Šitie paskutiniai." Liam ant stalo padėjo aplanką su dokumentais.

"Ačiū Dievui." atsipūčiau, kad jau baiginėju darbą. "Jie jau man atsibodo."

"Taip tau ir reikia, žinosi kaip būti lyderiu." nusijuokė jis.

"Nesijuok." su urzgiau, bet nesusilaikęs šyptelėjau.

"Būtinai." jis prunkštelėjo.

"Zayn ar galėčiau su tavimi pakalbėti..." pro duris įėjo mama. "vieni du?"

"Aš vistiek jau turiu eiti." pasakė Liam traukdamasis link durų.

"Žinoma." pasakiau mamai. "Prisėsk." ji uždarė duris ir priėjusi prisėdo ant kėdės. "Kas nutiko?" patraukiau viską į šalį.

"Aš atėjau dėl Rose." ji pradėjo ir aš pavarčiau akis.

"Tik nesakyk, kad ji vėl negražiai elgėsi su kuo nors nes nepatikėsiu." pasakiau atsilošdamas į kėdę.

"Aš turiu įrodymu, kad ji yra šnipė." ji pradėjo, bet aš pakėliau delną, kad ji nustotu kalbėti.

"Mama, nepradėk." pasakiau. "Tu jau tai sakei praeita syki, bet įrodymu nebuvo, nors sakei turinti."

"Šį karta mano įrodymai nepaginčiojami." ji iš kišenės išsitraukė telefoną. "Aš nufilmavau ją besišnekant su Lindu."

"Nu parodyk." pasakiau nepatikėdamas.

"Tuojau." ji pradėjo naršyti savo telefone ir įjungus kažkokį vaizdo įrašą padavė man. "Štai."

Aš pavarčiau akis ir paspaudžiau leisti vaizdo įrašą. Ir mano nuostabai tai buvo Rose besišnekanti telefonu.

'Aš jau nebegaliu apsimesti visa laiminga dėl to vaiko.' ji sušnypštė į telefoną.

'Lindu.' ji su urzgė. 'Tu juk žinai, kad tave myliu, bet man jau atsibodo.'

'Ką? Kodėl tiek ilgai?' ji pasirėmė į sieną. 'Ar negaliu ką nors padaryti, kad vaikas mirtu? Vistiek jis ne tavo, o kai Malik mirs nebus kas juo rūpinasi.'

"Ne." pakėliau akis į mama. "Ne." pakartojau. "NE!" atsistojau ir mečiau telefoną į sieną.

"Zayn." ji apkabino mane, o aš vis kartojau ne, kol mano skruostais ritosi ašaros.

"Papasakok visiems tik pasakyk, kad liepiau apsimesti jog nieko nežinom. Aš sugalvosiu ką nors, kad Lindu nieko mums nepadarytu, nes aš įsimylėjau kažkokia kekšę." su urzgiau ir mama linktelėjusi išlėkė pro duris.

"Dieve." sušnabždėjo Mia. "Kaip taip įmanoma? Aš neįsivaizduoju." ji buvo pasibaisėjus.

"Aš irgi nesupratau kaip taip įmanoma." atsidusau ir apsikabinau ją per liemenį.

"Jeigu nenori gali daugiau nebepasakoti." ji pasakė savo pirštais šukuodama mano plaukus.

"Noriu." patryniau savo skruostą jai į šoną. Kaip malonu taip gulėti glėbyje ir jaustis savimi.

"Gerai." ji kita delną padėjo ant mano rankos ir su pirštais lėtai glostė jį. Mano kūnų nusirito šiurpuliukai.

"Likus dviems mėnesiams iki gimdymo mes išžudėm Lindu gaują. Mes pamelavom Rose, kad tą dieną gausiu svarbia siuntą, bet iš tikrųjų mano vyrai laukė Lindu gaujos, kurios po to vakarą nebeliko. Kai Rose pasakė, kad nori palikti mane aš jai viską papsakojau."

"Zayn." Rose stovėjo mano kabinete priešais mano stalą. "Aš žinau, kad mes daug išgyvenom, pykomės ir taikėmės, bet aš nebegaliu. Aš daugiau nebegaliu būti su tavimi." ji atsiduso. "Aš daugiau nieko nebejaučiu tau. Galvojau, kad tai laikina, bet ne. Aš tiesiog nebejaučiu to ką jutau anksčiau."

"Gera kalba, ilgai repetavai?" paklausiau atsirėmęs į kėdę ir sukryžiavęs rankas.

"Ką? Apie ką tu kalbi?" ji pasimetusi paklausė.

"Ar šiandien pavyko susisiekti su Lindu?" paklausiau jos.

"Aš nieko nesuprantu." ji papurtė galvą. "Ne jau tavo mama vėl kažko primelavo?"

"Nereikia." papurčiau galvą. "Ar tikrai manei, kad ne išsiaiškinsiu kas tu?"

"Aš nesupr..."

"Gali nebemeluoti." nutraukiau jos melą. "Aš mačiau video kur tu šnekėjai su Lindu. Aš nesuprantu kaip motina gali nemylėti savo vaiko." pasakiau pasišlykštėjęs. "Kas norėtu nužudyti savo vaiką?"

"Tu nesupranti." ji nusišypsojo. "Aš to vaiko nenorėjau, jis net nebuvo įtrauktas į planus. Žinoma Lindu sužinojęs, kad laukiuosi liepė pasilikti vaiką, kad taip tu manimi labiau pasitikėsi ir blah blah blah." ji pavartė akis. "Bet dabar tai praeiti, nes Lindu visa tavo gauja išžudys."

"Įdomu kaip jis tai padarys, jei jis jau miręs?" pažvelgiau į ją ir pamačiau kaip ji išsitraukė telefoną ir pradeda jam skambinti.

Žinoma niekas jo telefonu neatsilieps, nes jis sėdi pas mane. Paprašiau, kad man jį parveštu. Netrukus jo telefonas pradėjo skambėti ir aš jį ištraukęs atsiliepiau.

"Ne... ne... ne, ne, ne, ne." ji pradėjo panikuoti. "Ne, ne." ir aš pastebėjau, kad jai nubėgo vandenys.

"Šūdas." susikeikiau ir pribėgęs paėmiau ją į rankas.

"Paleisk mane monstre, žudike." ji silpnai pradėjo daužyti mano krūtinę.

"Nesulauksi." su urzgiau ir prabėgęs pro visus išlėkiau į lauką kur pasodinau ją į savo mašiną ir nuvažiavau link ligoninės.

"Ponas Malik?" į laukiamąjį atėjo daktarė.

"Aš." atsistojau ir kartu su mama priėjome prie jos.

"Turi dvi naujienas: gera ir bloga, kuria norit išgirsti pirma?" ji paklausė žvilgtelėjusi į mano mama.

"Gera." pasakiau.

"Jums gimė graži, sveika mergaitė." ji atsakė ir aš apsidžiaugiau, kad mano vaikui viskas gerai.

"O blogoji?" paklausė mama.

"Mergaitės mama mirė vos mergaitei gimus. Jai truko svarbi arterija viduje ir ji nukraujavo." ji atsakė ir pažvelgė į mane su gailesčių.

"Gal aš jos tada ir nebemylėjau, bet net jei to nelinkėčiau." pasakiau.

"Kaip man jos gaila." verkdama pasakė Mia. Aš pakėliau galvą ir pastebėjau kaip jos gražiais skruostais riedą ašaros. "Dieve." ji sukukčiojo.

"Ššš." atsiguliau ant nugaros ir užsitempiau ją, kad ji gulėtu pasidėjus galvą man ant krūtinės. "Viskas gerai." pabučiavau jos viršugalvi.

"Vargšė Lėja, taip ir neteko galimybės susipažinti su savo mama." ji suburbėjo man į krūtinė.

"Mamos ji nesutiko, bet žino kaip atrodo." pasakiau glostydamas jos petį, kad nusiramintu. "Aš jai rodžiau jos nuotraukas ir pasakojau tik gerus dalykus."

"Bet tai neatstoja mamos." ji sumurmėjo.

"Žinau." pasakiau.

"Zayn?" į duris pabeldė Louis.

"Taip?" paklausiau.

"Karmen." jis pradėjo.

"Karmen ką?" paklausiau susiraukęs.

"Ji dingo." jis atsakė.