"Ar galim keliauti namo?" paklausiau Reya's.

"Žinoma." ji linktelėjo ir mes abi atsistojom.

"O tai nedarysi ultrasaundo?" paklausė gydytoja.

"Tik ne pas jus." atsakiau ir kartu su Reya palikom jos kabinetą.

"Kaip pasakysi!" ji dar sušuko, bet mes ją ignoravom.

"Aš atsiprašau." Reya pažvelgė į mane. "Aš nežinojau, kad ji taip su tavimi elgsis. Ji dažniausiai būna draugišką."

"Nieko tokio." pasakiau Reyai. "Aš tik noriu grįžti namo."

"Gerai." ji linktelėjo.

Aš jai nusišypsojau ir mes abi ėjom link išėjom. Prieš išeidama pažvelgiau į tą puse kur buvo berniukas ir pastebėjau, kad jis vis dar ten ir žiūri į mane. Aš jam šyptelėjau ir jis nuraudo. Aš tyliai nusijuokiau ir jam pamojavus išėjau.

"VISI Į BARĄ!" girdėjosi kaip Malik šaukia, kai įžengėm pro duris.

"Kas nutiko?" paklausiau Harry, kuris buvo susiraukęs.

"Zayn parašė, kad mes turim tuoj pat grįžti." ji atsakė kol mes ėjom link baro.

"KUR REYA IR MIA?!" Zayn sušuko.

"Čia." atsakė Reya kai mes įėjom pro duris.

Zayn atsisuko į mus ir jei dabar būtų kaip per tuos animacinius filmukus tada iš jo ausų garuotų dūmai. Jis sugniaužęs kumščius stovėjo ir piktai žiūrėjo į mus. Pažvelgiau į kitus ir mačiau kaip jie išsigandę stebėjo jį.

"Kur jūs buvot?" jis paklausė pro sukąstus dantis.

"Ligoninei." atsakė Reya ir mano rankos atsirado priešais mano pilvą, tarsi taip jį apsaugotų nuo juodaplaukio pikto žvilgsnio.

"Ką ten darėt?" jis paklausė pažvelgdamas į mano rankas.

"Mia pykino tad nuvažiavom ten, kad patikrintu ar jai viskas gerai." Reya truktelėjo pečiais.

Zayn nuo jos vėl pažvelgė į mano rankas ant pilvo. Jis susiraukė ir aš labiau apkabinau pilvą. Staiga jo akys išsiplėtė ir jis pažvelgė man į akis. Aš negalėdama išlaikyti jo žvilgsnio nuleidau galvą ir prikandau apatinę lūpą.

"Jūs stojat prie kitų." jis piktai pasakė. Mes pajudėjom eiti link kitų, bet Zayn balsas mane sustabdė. "Mia prie manęs."

Aš pažvelgiau į Reya išsigandusi, bet ji tik šyptelėjo ir parodė, kad eičiau link jo. Aš gyliai įkvėpiau ir atsisukusi pradėjau eiti link susiraukusio Malik. Man priėjus arčiau jis timptelėjo mane už rankos arčiau saves ir viena ranka apkabino per juosmenį, kad delnas būtų ant mano pilvo. Nuo tokio jo veiksmo sustingau.

"Kai aš pabaigsiu mes turėsim rimtą pokalbį." jis sušnabždėjo man į ausį, o tada pajutau jo delną judanti pirmyn, atgal ant mano pilvo, tarsi jis jį glostytų.

"Dabar taip." jis piktai ir suraukęs antakius pasakė. "Šiandien man pranešė, kad vakar Morečio žmonės apsupo mūsų žmones prie uosto kur laukė krovinio ir tą krovinį pavogė."

"Niekas apie tą krovinį nežinojo, be manęs, Harry, Liam ir Niall. Paprašiau Louis ir jis patikrinęs kameras pastebėjo, kad kažkas iš mūsų tarpo persirengęs naršė uždraustame kambaryje. Jei tu, kad ir kas tu esi, kur knisais kur nereikia, prisipažinsi aš prižadu, kad tavo mirtis bus greita ir beskausmė, bet jei man pačiam teks tavęs ieškoti..." jis nepabaigė sakinio, parodydamas, kad jau geriau tas žmogus pats pasirodytų. Visi aplinkui stovėjo sustingę, išskyrus Karmen. Ji stengėsi atrodyti ne paveikta, bet aš mačiau kaip jos delnai virpa, o akys vis nulekia link vaikino su natūraliais šviesiais plaukais ir žaliomis akimis.

"Žinok, kad ir kas tu esi, aš išsiaiškinsiu ir tada tau geruoju nesibaigs." toliau tęsė Zayn.

"Pažvelk į Karmen." sušnabždėjau jam į ausį. Juodaplaukis tik pavartė akis ir pažvelgė į ją. Jis pastebėjęs ką aš pastebėjau sustingo.

"Iš kur mums žinoti, kad tai ne tavo naujos kekšės, kuri užėmė mano vietą, darbas?" paklausė Karmen pastebėjusi, kad mūsų žvilgsnis susmigę į ją.

"Na sakykim, kad ji tuo tarpu buvo užsiėmusi." jis atsakė prisitraukė mane arčiau.

"Ane? Ir ką ji jau tokio darė?" ji sukryžiavo rankas, kad nesimatytų jų drebančiai delnai.

"Patikėk Karmen, tau geriau nežinoti, nes dar užpavydėsi." jis mirktelėjo ir ji išpūtė akis.

"Ne." ji papurtė galvą. "Kodėl ji? Juk aš geresnė."

"Pfft." ištarė Zayn. "Jei būtum tokia gera kokia manai esanti tada nebūtum išdavusi vaikino su šviesiais plaukais." Zayn pasakė ir visi atsisuko į tą vaikiną, o jis sustingo.

"Ką?" jis susiraukė.

"Karmen su pastoviu žvilgtelėjimu į tavo pusę išdavė, kad tu buvai tas įsilaužėlis." ramiai atsakė Malik, o Harry ir Liam paėmė šviesaplaukį už rankų.

"Aš ne... Apie ką tu kalbi?" susiraukė Karmen mėgindama išsiginti.

"Mia, štai čia, pastebėjo, kad tavo rankos drebą, o akys vis nuklystą link jo." paaiškino Zayn. "Ir tai jau antras kartas kai ji tave pagauna besinervinančia." jis pridūrė. "Aš jau pradedu manyti, kad tu esi išdavikė.

"Ką? Ne, aš taip negalėčiau." ji pradėjo gintis. "Čia jos darbas. Aš sakau tai jos darbas." ji pradėjo kaltinti mane. "Kai ji čia atvyko ir prasidėjo visos tos nesąmonės."

"Ah, ah, ah." Zayn pajudino pirštą į šonus. "Va čia tu klysti. Visa, tai vyksta jau seniai."

"Louis nuvesk ją į kambarį." Zayn pasakė ir Louis linktelėjęs priėjo prie jos ir paėmė už rankų.

"Kambarį?" paklausiau pakėlus galvą ir pažvelgdama į jį.

"Mes turim kambarį skirta apklausti išdavikams. Į jį nėra norinčių patekti." jis pasakė pažvelgdamas į mane.

"O." te ištariau ir pažvelgiau į likusius. Zayn pasekė mano žvilgsnį ir atsipūtė.

"Visi likę gali eiti tęst savo darbų." jis pasakė. "Na, o mes į mano kambarį rimtam pokalbiui."

"Tu supratai kodėl buvau ligoninėje?" paklausiau nuleidusi galvą.

"Aš galiu pasakyti tau koks atsakymas buvo į tavo negalavimus, jei tai tave nuramins." jis su urzgė į ausį. "Eime." jis paėmė mano ranką ir pradėjo eiti link savo kambario.

"Kur jūs einant?" mums kelia pastojo Reya.

"Pasikalbėt." su urzgė juodaplaukis.

"Apie ką?" ji sukryžiavo rankas.

"Jis žino." pasakiau Reyai ir ji pasitraukė į šalį.

"Na šiuo atvejų." jai pasitraukus Zayn tęsė kelionę.

"Kada sužinojai?" buvo jo pirmas klausimas kai įžengėm į jo kambarį.

"Šiandien." atsakiau žiūrėdama į žemę.

"Tas vaikas negali būti mano, aš visada naudojau apsaugas!" jis sušuko ir mano kūnų nusirito baimės šiurpuliai. "Kieno tas benkartas? Niall?"

"Tavo." tyliai pasakiau ir jis sustojo vaikščiojęs pirmyn atgal.

"Ką?" jis priėjo arčiau manęs.

"Šis vaikas yra tavo." pasakiau garsiau ir pakėlus akis pažvelgiau į jį. Jau geriau nebūčiau. Jo akys išdavė, kad jis išsigandęs.

"Kaip?" jis ramiai paklausė ir pridėjo delną man prie pilvo. "Kaip?" jis žvelgė man į akis.

"Atsimeni kai tu pirma kartą manimi pasinaudojai prieš mano valia?" paklausiau jo švelniai.

"Kaip neatsiminsiu." jis atsakė ir man pasigirdo, kad girdėjau gailesti jo balse.

"Po to vakaro kai grįžau į savo kambarį ir nuėjau maudytis pastebėjau kraują susimaišiusi su tavo... na žinai tekant mano šlaunimi." atsakiau ir pažvelgiau į savo pilvą. Mano delnas buvo ant jo ir aš nežinau kada jį padėjau ten. Supratusi, kad jo ten neturi būti patraukiau.

"Kodėl nieko apie tai nesakiai man?" jis gražino mano delną atgal ant pilvo.

"Nežinau." truktelėjau pečiais. "Tada aš buvau į nieką nereaguojanti, man tiesiog tą akimirką niekas nerūpėjo, o ryte buvau pamiršus."

"Dieve Mia, tu nėščia." jis žvelgė man į akis.

"Dieve Zayn jei ne tu, nežinočiau." pasakiau sarkastiškai.

"Kažką užplūdo nėštumo hormonai ir pavertė ją Ponia Sarkazmas." jis pavartė akis. "Aš tikiuosi tu nežadėjai atlikti aborto."

"Ne." papurčiau galvą. "Niekada negalėčiau. Vaikas nekaltas dėl tėvų kaltės." pasakiau žvelgdama kaip jis savo delnu glosto mano pilvą ir akimis jį stebi.

"Vaikas nekaltas." jis sumurmėjo. "Tu tikrai jį pasiliksi?" jis pakėlė akis ir pažvelgė į mane.

"Taip." linktelėjau ir prikandau apatine lūpą, kad neapsiverkčiau pamačiusi jo viltingą žvilgsnį. "Gal aš ir bijau būti mama, bet niekada gyvenime palikčiau savo vaiko ar daryčiausi abortą."

Zayn žiūrėjo man į akis ir staiga pasilenkęs pabučiavo mane. Jo rankos apsivijo mano liemenį ir prisitraukė arčiau savęs. Aš pakėliau savo delnus ir priglaudžiau juos prie jo veido.

"Man reikia tavęs, dabar." jis sušnabždėjo atitraukęs savo lūpas nuo manųjų."Prašau." jis ir vėl sujungė mūsų lūpas.

Staiga mano kūnų nusirito geismo bangą. Man pirštai įsivėlė į jo plaukus ir timptelėjau. Jis su urzgė ir jis pradėjo mane nurenginėt. Vienas po kito krito mano rūbai kol galiausiai likau tik su apatiniais. Savo pirštais sukabinau jo maikės kraštus ir greitai ją numoviau. Tada pirštais keliavau jo krūtine žemyn kol pasiekiau diržo sagtį. Mikliai ją atsegiau, paskui sagą ir atsegusi užtrauktuką pradėjau leisti jas žemyn.

Zayn nuspyrė džinsus į šoną ir savo delnais sugriebė mano šlaunis, ir vienu kilstelėjimu pakėlė, kad kojomis apsivyčiau jo liemenį. Jis apsisuko ir pradėjo eiti link lovos. Ją pasiekęes jis atsiklaupė ir lėtai mane paguldė. Jo delnai lėtai slinko nuo mano užpakaliuko, šlaunimis, iki kelių. Tada jie pradėjo kilti aukštyn kol pasiekė mano krūtinę. Jis spūstelėjo mano krūtis ir atitraukęs lūpas nuo manųjų pradėjo bučiuoti mano kaklą.

Juodaplaukis pirštais suėmė mano liemenėlės užsegimą ir jį atsegęs kažkur ją numetė. Jo lūpos leidosi mano raktikauliu žemyn iki mano krūties ir savo švelniomis lūpomis ją apglėbė.

"Zayn." mano lūpas paliko jo vardas, o kūnas kaito nuo aistros.

Jis s urzgė ir savo pirštais nukeliavo iki kelnaičių juostos ir ją suėmęs pradėjo leisit žemyn. Joms dingus aš suėmiau Zayn bokserių kraštus ir pradėjau juos leisti žemyn. Zayn atsitraukė ir greitai jas nusimovęs šveitė į šoną.

"Mano." jis su urzgė ir delnu per braukė per pilvą.

Jis pasilenkė ir vėl įsisiurbė man į lūpas. Aš įvėliau savo pirštus jam į plaukus ir juos timptelėjau. Zayn su urzgė ir įsitaisė man tarp kojų. Jo galiukas buvo prie mano įėjimo. Jis pakėlė galvą ir pažvelgė man į akis tarsi klausdamas ar gali. Aš prikandau apatinę lūpą ir linktelėjau galvą. Jis priglaudė savo lūpas prie manųjų ir vienį judesių įėjo į mane. Iš pradžių jis palaukė kol priprasiu, o tada pradėjo judėti.

Aš judinau klubus į ritmą su juo ir mano lūpas vis palikdavo aimana. Jam pradėjus judėti greičiau uždėjau savo delnus jam ant menčių ir suleidau nagus įbrėždama jam į odą. Atlošiau galvą ir leidau aimanas. Zayn karts nuo karto suurgzdavo arba išleisdavo aimaną.

Mums pasiekus pabaigą Zayn suglebo ant manęs ir apkabino. Šiek tiek atgavus kvapo jis nusirideno į šoną ir prisitraukė, kad aš gulėčiau padėjusi galvą jam ant krūtinės.

"Labanakt." jis pabučiavo mano kaktą.

"Labanakt." sušnabždėjau jam į kaklą ir užmerkusi akis tuoj pat panirau į tamsą.