XVII. 2017 09 30
Ilgai nerašiau. Žinau.
Vasarą daug kas įvyko. Semas pakliuvo po automobilio ratais. Mažam šuniukui švelnaus smūgio daugiau nei pakako. Dėl gilių sužalojimų jį teko užmigdyti.
Tada susimasčiau, kokia plona linija tarp gyvenimo ir mirties. Vieną akimirką esi čia, o kitą tavęs gali ir nebebūti.
Aš atkritau. Vėl mažai su kuo kalbu. Tačiau ne dėl tavęs. Aš suvokiau, kad nieko nepasiekiau savo gyvenime. Todėl visą vasarą stengiausi kažką veikti. Neturėjau nei vienos laisvos akimirkos.
Mama sakė, kad didžiuojasi manimi. Aš didžiuojuosi savimi. Ar tu didžiuojiesi?
Buvau tokia naivi. Pradėdama rašyti dienoraštį galvojau, kad dar kartą tave pamatysiu. Vargu. Bet džiaugiuosi, kad buvai mano gyvenime. ❤
MP
Bạn đang đọc truyện trên: Truyen247.Pro