XIII. 2017 05 14
Oras stebuklingai sušilo. Jaučiausi tarsi kepčiau krosnyje arba deginčiausi Sacharos dykumoje.
Draugės aimanavo, kad negali rengtis trumparankovių marškinėlių, nes jie atidengia randus. Jos teigė, kad dėl užpuolusio kvailumo susigadino gyvenimą.
Tačiau paslėpti fizinius randus yra daug lengviau.
Aš negalėjau laisvai bendrauti, nes bijojau, kad kiti pamatys mano psichologinius randus. Galėjau staiga pratrūkti, o tai nebūtų malonu nei man, nei jiems.
Nepasitikėjau savimi. Štai ir pasakiau.
Nebuvau drąsi ir ryžtinga - šių savybių man labai trūko. Gal dėl to, kad net šeimoje nesijaučiau pilnavertiškai. Jaučiau meilę tik iš vieno asmens, kitam nerūpėjau. Todėl teko užsiauginti šarvus, kurie kartais taip stipriai slegia pečius. Bet nieko. Užtat aš esu stipresnė ir sugebu juos panešti.
MP
Bạn đang đọc truyện trên: Truyen247.Pro