Paskutiniais mėnesiais tavo elgesys pasikeitė. Tu nesustodavai šaukti, kartais netgi gniauždavai rankas į kumsčius. Tu manęs nemušei, ne. Bet akys žaižaravo tokiu pykčiu, kokio dar nebuvau mačiusi.

Konfliktai tapo įprastu reiškiniu. Tekdavo užsidengti ausis, kad nebegirdėčiau tavo agresyvaus balso. Tu labai mėgdavai šaukti ir aš nesuprasdavau, ar tai padeda tau nusiraminti. Galiausiai trenkdavai durimis.

Pripratau ir prie tokio tavo elgesio. Tačiau vieną dieną tu nebesugrįžai.

Aš pasiilgau šauksmų ir durų trankymo garsų. Namuose iš karto pasidarė nenatūraliai tylu, tad aš visuomet susigūžusi tupėdavau kamputyje.

Po trijų dienų aš vėl išgirdau garsų durų trinktelėjimo garsą. Galvojau, kad sugrįžai, bet ten buvai ne tu.

Ten buvo ji.

MP