IX. 2017 04 16
Mama išmetė visas mudviejų nuotraukas.
Ji sakė, kad jas matydama jausiu tik dar didesnį skausmą. Skausmas jau tapo mano nuolatiniu palydovu, bet imu su juo susitaikyti.
Ėmiau daugiau bendrauti su bendraklasiais. Esu girdėjusi vienos merginos pasakymą, kad tapau kur kas draugiškesnė. Galbūt. Imu pamažu tave paleisti. Manau, kad norėtum, jog aš irgi gyvenčiau malonų gyvenimą.
Su keliomis bendraklasėmis nuėjome į miestą. Nors joms teko gerokai traukti mane už liežuvio, bet merginos nepyko. O joms pasijuokus iš mano pasakyto anekdoto pasijutau sava.
Mokytojas pasikvietė mane pasikalbėti dėl rašto darbo. Jis klausė, kas atsitiko. Kartojo, kad puikiai moku reikšti mintis ant popieriaus. Jis net neįsivaizduoja.
Ačiū. Ačiū, kad esi žmogus, kuriam galiu pasipasakoti. Nors ir žinau, kad šitų laiškų niekada neskaitysi.
MP
Bạn đang đọc truyện trên: Truyen247.Pro