Aš dvi savaites sirgau.
Mano imunitetas labai silpnas. Gydytojai sako, kad tai paveldėjau genetiškai.
Aš dažnai karščiavau. Nors gėriau daugybę skirtingų vaistų ir karčių arbatų, jaučiausi nekaip. Todėl labai daug miegojau.
O ar miegi tu? Ar pajėgi užmigti žinodamas, kad niekšingai palikai? Kad tavęs nekenčia visi, kurie anksčiau mylėjo?
Tikiuosi, kad bent sapnuoji mane. Kad bent galvoji apie mane. Kad bent prisimeni mane.
Svajuko dramblionės.
Žinoma negalvoji. Jeigu galvotum, būtum sugrįžęs. Tu užmiršai savo mažąją mergaitę, kurią anksčiau stipriai spausdavai prie krūtinės, kurią meiliai bučiuodavai į kaktą.
Tokių, kaip tu, yra visas pasaulis. Ne mano vienos tokia istorija. Mūsų tūkstančiai. Negailestingai sudaužytomis širdimis.
Tikiuosi, kad tu dabar sapnuoji ir aš aplankysiu tave lyg šlykščiausias košmaras.
MP
Bạn đang đọc truyện trên: Truyen247.Pro