Šiandien mano gimtadienis. Turėtum tai žinoti.

Kažkodėl švęsti nėra noro. Kažkada buvo? Tikrai taip. Kai tu buvai su manimi.

Ant stalo vis dar stovi tavo padovanota figūrėlė. Mažas pingviniukas ryškiai mėlynomis akimis. Kai man jį padovanojai, jis man atrodė nerealus. Dabar šių žaislų pilnos lentynos.

Ar man jį padovanojai, nes jis išvaizda priminė tave? Ar norėjai, kad tavęs nepamirščiau? Ką gi, laimėjai. Nesugebu tavęs išvyti iš galvos.

Tikriausiai mama vėl bandys išsitempti mane į miestą ir pavaišinti pyragu. Obuolių pyragu. Tokiu, kokį kepdavo mano močiutė. Tačiau ji nesupranta, kad kepinio skonis nebe toks. Juk anksčiau dalindavausi juo su tavimi.

Pamenu, kaip mėgdavome apibarstyti jį cukraus pudra ir užsipilti grietinėlės. Mama juokdavosi, matydama mus, tokius ištroškusius saldumynų, bet mes tokie buvome. Žvelgėme į gyvenimą pro rožinius akinius ir lyginome jį su cukraus pudra.

MP