Rytoj vyks tėvų susitikimas ir klasės auklėtoja paprašė sukviesti tėčius, nes reikėjo aptarti klasės renovavimo klausimus. Aš jam nieko nesakiau ir nesakysiu. Aš visiškai nerūpiu savo tėčiui.

Kodėl jis nenušluostydavo mano ašarų, kai verkdavau? Kodėl negyrė, kai džiaugiausi?

Nes buvau jam tuščia vieta.

Jaučiau šilumą tik iš mamos. Tėtis buvo savanaudis ir rūpinosi tik savimi. Žinoma, tai pastebėjau tik dabar. Gal klystu?

Vis tiek nieko jam nesakysiu. Nevaidinsiu tobulų šeimos santykių, kurių nėra. Neapgaudinėsiu bendraklasių, jau spėjusių tapti mano draugais.

Džiugu, kad vėl galėjau išsilieti. Galbūt šis laiškas tau nėra labai aktualus, bet jis svarbus man.

Apie tave galvoju vis mažiau. Ne dėl to, kad pamiršau, o dėl to, kad atleidau.

MP