"Mam?" kreipiausi įeidama į svetaine.

"Taip?" ji pažvelgė į mane ir paslaptingai nusišypsojo. "Zayn." ji nusišypsojo jam.

"Ponia Wesley." jis linktelėjo.

"Kokia dar ponia." ji numojo ranka. "Mireta."

"Mireta." jis linktelėjo.

"Mama tavo saldainiai." padaviau jai saldainius.

"Ačiū brangute." ji atsistojo ir pradėjo eiti iš svetainės. "Tu bus gera ir prižvelgsi vaikus taip?" ji išsišiepė ir išėjo.

"Kur Triša?!" sušukau.

"Išėjusi!" ji atsakė.

"Velniai rautu." sumurmėjau.

"Mama." prie manęs priėjo Derekas.

"Taip?" pritūpiau.

"Dėle?" parodė į Zayn ir aš nusijuokiau kol Zayn susiraukė.

"Dėlė?" jis pažvelgė į mane.

"Jis klausė ar tu dėde." pasakiau ir vėl nusijuokiau. "Oi." atsikvėpiau ir pažvelgiau į Dereką. "Ne mažuti, tetė, tetė." pasakiau ir jis pažvelgė į Zayn.

"Tetė." jis lėtai pakartojo ir aš linktelėjau.

"Jis mano sūnus?" jis paklausė nepatraukdamas akių nuo Dereko.

"Ne jau jis tau panašus į Niall?" sarkastiškai paklausiau.

"Ponia Sarkazmas." jis sumurmėjo ir atsitūpė. "Labas." jis šyptelėjo berniukui.

"Tetė?" jis pakartojo ir Zayn švelniai nusijuokė.

"Tetė." jis ištiesė rankas ir berniukas šoko į jo glėbį. "Dieve koks tu didelis." jis pasakė apkabindamas berniuką ir užmerkdamas akis.

"Nereikėjo išvykti." pasakiau ir atsimerkęs jis pažvelgė į mane su ašaromis blizgančiomis jo akyse.

"Nereikėjo." jis pasakė ir šia akimirką aš negalėjau jam priekaištauti. "Koks tavo vardas drauguži?" jis paklausė pažvelgdamas į berniuką.

"Delelas." Derekas nusišypsojo. Zayn pažvelgė į mane su pakletu antakiu ir aš nusijuokiau.

"Derekas, jo vardas Derekas." pasakiau ir Zayn nukreipė akis į berniuką jo rankose.

"Derekas." jis pakartojo ir berniukas jam šypsojosi. Dieve kaip gražu. "Aš tavo mamai visada sakydavau, kad mano sūnus turi turėti tokį vardą, nes jis labai gražus." jis gyliai įkvėpė ir vėl apkabino Dereką.

"Mia, Mia, Mia." į svetainę įlėkė Rebel, o jam iš paskos Zara.

"Kas yra Rebel?" paklausiau.

"Za mustis." jis parodė Zara, kuri sustojo ir žiūrėjo didėliomis akytėmis į mane.

"Zara?" kreipiausi į ją.

"Uh, oh?" ji sumurmėjo ir pradėjo bėgti.

"Ateik čia panelyte." pribėgau ir pagavus pasikėliau ją aukščiau.

"Mama, mama." ji muistėsi, bet aš ją prispaudžiau prie savo krūtinės ir tvirtai laikiau.

"Kodėl muši dėdę?" paklausiau.

"Alimti sladaine." ji sumurmėjo ir aš pažvelgiau į Rebel, kuris pabėgo iš svetainės.

"Dėde?" Zayn paklausė priėjęs.

"Rebel mano brolis." truktelėjau pečiais ir pažvelgiau į jį.

"O." jis pažvelgė į Zara. "Aš tave jau mačiau."

"Zara čia tetė." parodžiau į Zayn, kuris laikė Dereką. "Zayn čia tavo dukrą Zara."

"Tetė." Zara nusišypsojo ir pradėjo tiesti rankas link Zayn.

"Zara." Zayn viena ranką patraukė nuo Dereko ir paėmė Zara, bei prispaudė ją prie savo krūtinės." Kokie jūs dideli. - jis juos stipriai apkabino.

Pažvelgiau į Zayn veida ir mačiau kaip jo skruostais riedėjo ašaros. Taip bežiūrint nepastebėjau kaip jos pradėjo riedėti ir manaisiais. Išgirdusi žingsnius pasukau galvą į tą puse ir pamačiau ateinančia Lėja. Ji pamatė mus ir priėjo arčiau. Aš ištiesiau rankas ir ji apsikabino mano liemenį, o aš ją.

"Kodėl jūs verkiat?" ji paklausė nesupratusi ir aš nusišypsojau.

"Tėtis verkia, nes pirma karta pamatė tavo brolį ir sesę, o aš todėl, esu mergaitė." ant galė tyliai nusijuokiau.

"Ar man irgi verkti?" ji paklausė ir aš nusijuokiau.

"Ne, tau nereikia." papurčiau galvą ir pabučiavau jos viršugalvį.

"Gerai." ji linktelėjo.

"Aš grįžau." išgirdau mamos balsą ir pažvelgiau į jos pusę.

"Ne." pasakiau išpūtusi akis kai pamačiau, kad ji laiko fotoaparatą.

"O taip." ji pasakė ir pradėjo mus fotografuoti.

"Pirmyn Merita." suskandavo Triša atėjusi jai iš už nugaros.

"Mama!" aš ir Zayn kartu sušukom, o jos nusijuokė.

"Prigavom." pasakė mama ir su Triša pažvelgė į nuotraukas. "Visa šeimyną."

"Mio's akys kokios." nusijuokė Triša.

"Mama ištrynk." suzyziau.

"Ir ji turėtų būti suaugus." prunkštelėjo mama, o Triša nusijuokė.

"Nekenčiu jūsų." pasakiau žiūrėdama į jas papūstomis lūpomis.

"Kokia miela, gal dar viena nuotrauką?" ji vėl norėjo nufotografuoti.

"Ne!" sušukau ir apsisukau. Zayn nusijuokė ir nuleido vaikus ant žemės.

"Palauk tu greitai nesijuoksi." pasakiau ir piktai į jį pažvelgiau.

"Ooo." pasakė mama su Triša. "Sėkmės tau." ji pasakė Zayn.

"Kodėl?" jis susiraukęs paklausė.

"Ji turi puikių planų." Triša jam parodė nykščius.

"Puikių." pakartojau.

"Vaikai einam į žaidimų kambarį?" paklausė mama ir jie visi nulėkė paskui ją ir Trišą.

"Einam." pasakiau ir pradėjau eiti link kabineto.

"Ką mes darysim?" jis paklausė eidamas šalia.

"Tu nieko." truktelėjau pečiais.

"Gerai, ką TU darysi?" akies kampučių mačiau kaip jis nuryja seiles.

"Sukaposiu tave į gabalėlius, sušersiu šunims, o tada atgaivinsiu tave ir vėl iš pradžių." mielai nusišypsojau.

"Mes neturim šuns." jis pasakė užtikrintas.

"Tikrai?" pakėliau antakį.

"Loki!" sušvilpiau ir išgirdau atbėgant jį. Jis tikriausiai buvo netoliesie. "Eikš čia." patapšnojau per šlaunis ir jis bėgo link manęs.

"Nuo kada mes turim šunį?" jis paklausė.

"Nuo tada kai tu mane palikai." pasakiau ir pradėjau glostyti Loki.

"Kodėl jo vardas Loki?" jis paklausė žvelgdamas į šunį.

"Nes man buvo Toro filmų manija ir Toras turėjo brolį, bet ne brolį, vardu Loki. Man patiko ir pavadinau šunį taip." truktelėjau pečiais.

"Loki?" iš už kampo pasirodė Liam. "Jis pas tave aš jau galvojau, kad pabėgo." Liam nusišypsojo ir pažvelgė man į šoną pamatė Zayn. "Zayn." jis linktelėjo.

"Liam." Zayn taip pat atsakė ir čia pasijaučiau nejaukiai.

Liam jau visi metai kartoja kaip nori būti su manimi ir, kad aš jam patinku. Nors aš jam sakiau, kad jis nieko nepeš. O dabar grįžo Zayn ir jo šansai tapti mano vaikinų sumažėo iš nulio į minus vieną.

"Loki." Liam pakvietė šunį. "Mia pasimatysim vėliau." tai pasakęs jis apsisuko ir su šuniu iš paskos nuėjo.

"Ką jis turėjo omenyje pasimatysite vėliau?" su urzgė Malik.

"Jis mane treniruoją." truktelėjau pečiais ir pradėjau eiti toliau.

"Man tai nepatinka." jis su urzgė.

"Ne mano bėdos." pasakiau ir atidariau kabineto duris.

"Tu jam patinki." jis pareiškė.

"Šaunuolis išsprendei uždavinį, gal nori už tai kaulo?" sarkastiškai paklausiau ir man nespėjus sureaguoti mano nugarą susidūrė su durimis.

"Ar jūs kartu?" jis paklausė pro sukastus dantis ir prispaudęs savo kūną prie manojo.

"O tau rūpi?" pakėliau antakį ir mėginau kvėpuoti normaliai, nes jo toks artumas to neleido, o mano širdis daužėsi kaip pašėlusi.

"Ar man rūpi?" jis su urzgė ir savo delnais suspaudė mano klubus. "Tu esi MANO ir niekeno daugiau." jis pasilenkė manęs bučiuoti, bet aš nusukau galvą į šoną.

"Kas tau sakė, kad aš tavo?" paklausiau jo.

"Aš." jis su urzgė.

"Aš niekeno." pasakiau ir pažvelgiau jam į akis.

"Tu priklausai man." jis greitai priglaudė savo lūpas prie mano ir savo delnais laikė mano veidą, kad nenusukčiau galvos. "Tu esi mano." jis savo lūpomis keliavo žemyn mano kaklų ir savo pirštais sugaudęs maikės kraštus kėlė į viršų.

"Ne." pasakiau atlošusi galvą ir pirštus įpynusi į jo plaukus.

"Mano." jis nudrėskę maikę kai jam nepavyko normaliai jos numauti.

"Norėtum." paerzinau ir išriečiau nugarą, kad jo lūpos galėtų ją keliauti.

"Aš noriu." jis pasakė ir lūpomis leidosi mano pilvuku žemyn. "Labai noriu." jis sustojo ties viena vietą ir aš pasijutau nepasitikinti savimi.

Dvynių aš pagidyti negalėjau dėl susidariusi komplikacijų todėl man darė cezario pjūvį, kuris paliko randą. Aš norėjau patraukti Zayn ir apsirengti, kad jis jo nemtytų. Mašinoje jis jo nematė todėl nesijaudinau.

"Sumautai graži." jis su urzgė prispausdamas mano rankas prie sienos. "Tas randas kaip ir šis." jo lūpos nukeliavo prie rando nuo kulkos. "Yra įrodymas kokia tu stipri." jis paleido mano rankas ir su pirštais per juos perbraukė. "Kokia tu pasiaukojanti." jis perbraukė per kulkos randą. "Išgyvenanti viską." jis perbraukė cezario pjūvio randą.

"Tu esi sumautai graži." jis atsistojo ir pažvelgė man į akis. "Gražesnės nesu matęs." jis vėl priglaudė savo lūpas prie manųjų ir su delnais sugriebė mane už šlaunų pakeldamas, kad apsivyčiau jo liemenį.

"Aš dabar paimsiu tave taip kaip niekad." jis pasakė ir pradėjo eiti prie stalo. "Po to kai baigsiu su tavimi tu negalėsi paeiti kelias dienas, nes aš taip tavęs ištroškęs."

"Zayn." jo vardas paliko mano lūpas kaip aimana.

"Palauk kol aš atsirasiu tavyje." jis sušnabždėjo man į ausį. "Tada tu mano vardą šauksi iš visų plaučių."

"Te Dievas tave prakeikia." sumurmėjau pažvelgusi į jį.

"Žinoma." jis nusijuokė ir pasodino ant stalo. "Jei tik gausiau tave patvarkyti prieš tai." jis mirktelėjo ir aš trankiau jam per krūtinę.

"Šūdžius." pasakiau ir sugriebus jo maikės kraštus nuvilkau nuo jo kūno.

"Šūdžius, kuris tave myli." jis mane pabučiavo ir aš apsikabinau jį per kaklą ir prisitraukiau arčia savęs.

"Myliu tave." pasakiau kai jis atsitraukė, kad įkvėptumėm oro.

"Niekada neatsibos klausytis šių žodžių." jis su urzgė ir atseges mano džinsų sagą, juos kartu su kelnaitėmis numovė žemyn.

Aš nrengiai atsegiau jo džinsus ir kartu su jo boksreiais numoviau žemyn. Zayn juos nusipyrė į šalį ir atsegęs mano liemenėlę numetė kažkur.

"Tobula." jis su urzgė.

Zayn savo delnus uždėjo man ant klubų ir pritraukė mane arčiau krašto. Aš kojomis apsivijau jo liemenį ir delnais įsikibau į jo pečius. Jis pasilenkė ir sugludė mūsų lūpas. Man šiek tiek atsiplaidavus jis vienu kartu įėjo į mane visu savo ilgiu.

Aš atitraukiau savo lūpas nuo jo ir garsiai suaimanavau. Atlošiau galvą ir leidau jo lūpoms keliauti mano kaklu. Nuo tuo kaip jis čiulpė ir kandžiojo mano kaklo odą galiu pasakyti, kad jis mane žymėjo.

"Šūdžius." išspraudžiau pro savo lūpas.

"Tavo šūdžius." jis su urzgė ir pradėjo judėti greičiau.

"Dieve." suaimanavau kai jis pataikė į tą reikiamą tašką.

"Ne Dievas." jis su urzgė.

"Zayn." pasitaisiau ir pavarčiau akis.

"O taip." jis sukando mano kaklo odą ir pagreitino tempą.

Zayn su viena ranką numetė visus dokumentus ant žemės ir sukita stumptelėjo ame atgal, kad atsigulčiau ant stalo. Tada jis vieną delną paliko man ant krūtinė, kad aš nepasiklečiau, o kituo įsikibo į klubą ir pradėjo judėti kaip pamišęs.

"Zayn, Zayn." mano lūpas vis paliko jo vardą.

"Taip, taip, taip." jis su urzgė.

Aš jutau kaip artėja tą labai laukiama viršūnė. Tiek ne daug liko, tiek ne daug.

"Zayn!" pagaliau ją pasiekiau ir Zayn kartu su manimi.

Jis dar kelis sykius sujudėjo, kad prailgintu tą malonuma ir sustojęs nukrito ant manęs. Savo rankomis jis apsivijo mano liemenį, o aš vieno delno pirštais šukavau jo plaukus, o kitu delnų glosčiau jo petį.

"Tu neįsivaizduoji kaip tavęs pasiilgau." jis pasakė pabučiuodamas mano krūtinę.

"Manau, kad įsivaizduoju." pasakiau ir jis pakėlęs galvą pažvelgė į mane.

"Aš bijojau, kad tu ne išgyvensi." jis prisipažino. "Aš pabėgau, nes bijojau, kad ne išgyvensi. Bijojau tavęs netekti. Bijojau netekti savo mažylių, kurie buvo tavyje. Aš bijojau." jis mane stipriau apkabino. "Aš sumautai bijojau, kad tu mirsi ir paliksi mane vieną." mano skruostais riedėjo ašaros. "Pažadėk, kad daugiau taip nedarysi."

"Aš to prižadėti negaliu." pasakiau. "Bet galiu pažadėti, kad pasistengsiu."

"Man tinka ir tai." jis pabučiavo mano krūtinę ir pasikėlė. "Aš tave myliu." jis pasilenkė.

"Aš myliu tave." ir tada mes suglaudėm savo lūpas. Kai pajutau ji sustangrėjant pažvelgiau į jį išpūstomis akimis. "Ir vėl?"

"O, aš galėčiau kiaurą dieną." jis mirktelėjo ir sujudėjo.

"Durinius." pasakiau ir išgirdom beldimą į duris.

"Mia?" išgirdau Harry balsą.

"Taip?" paklausiau.

"Čia mes turim... svečią." ant žodžio svečias jis suabejojo.

"Svečią? - susiraukiau.

"Karmen." jis atsakė ir mes su Zayn pažvelgė vienas į kitą.