Sheya. Jį grįžo vadinasi. Suglamžiau raštelį ir išmečiau į šiukšliadėžę. Ji nusprendė grįžti. Bet tai reiškia, kad Zayn jos nerado. Ar tai reišia, kad ir jis grįš? Pžavelgiau į Harry, kuris mane stebėjo.

"Kas ten buvo parašyta?" jis paklausė manęs atsisėsdamas į kėdę.

"Sheya grįžo." atsakiau ir jis sustingo.

"Tu tikra?" jis paklausė.

"Visiškai." linktelėjau ir sukryžiavusi rankas atsirėmiau į kėdę.

"Tai reiškia, kad..." jis susiraukė.

"Tai reiškia,kad jei Zayn viskas gerai, jis turi grįžti." pabaigiau. "Ir kai jis grįš..." neužbaigiau sakinio, o Harry nusijuokė.

"Vargšas." pasakė ir atsistojo. "Einu pranešiu vaikinams."

"Pranešk ir Trišai." pasakiau kai jis ėjo link durų.

"O tavo mamai?" jis pažvelgė į mane.

"Aš su ja vis tiek turiu pakalbėti." pasakiau ir jis supratęs linktelėjo, bei išėjo.

"Ugh." atsidusau ir vėl pažvelgiau į dokumentus. "Prakeiktas Zayn išvysta ir palieka man savo darbą, nes kiti negali juo apsiimti." sumurmėjau ir tęsiau savo skaitymą.

"Mama?" kreipiausi atidariusi jos kambario duris.

"Taip?" ji pažvelgė į mane, o Rebel, mano broliukas, miegojo pietų miego.

"Sheya grįžo." pasakiau ir ji padėjo į šalį knygą, kuria laikė rankose.

"Sheya?" ji pakartojo.

"Taip." linktelėjau ir priėjusi atsisėdau šalia jos. "Aš bijau." prisipažinau.

"Ko?" ji pasisuko į mane.

"O kas jei Zayn negrįš?" pažvelgiau į savo rankas ant kelių. "Kas jei jis sužeistas kur nors? Kas jei jis miręs?" aš negaliu galvoti, kad jis miręs, nes jis nemiręs. Jis negali būti miręs.

"Ššš." ji apkabino mane per pečius. "Jam viskas gerai, pamatysi." ji su savo nykščiais nuvalė mano ašaras, kurios mano nepastebėtos tekėjo skruostais.

"Aš jo pasiilgau." atsipūčiau ir susikūprinau.

"Žinau." ji pasakė.

"Aš jį myliu." pasakiau.

"Žinau." ji pakartojo.

"Ir aš noriu jį nudėti." pasakiau.

"Žinau." aš pažvelgiau į ją su pakeltu antakiu. "Ką?" ji truktelėjo pečiais ir šyptelėjo. "Tu dažnai tai kartoji. Taip pat mėgsti kartoti, kad tu jį supjaustisi į gabalėliusi, sušersi šunims. Tada atgaivinsi ir vėl pakartosi."

"Aš tikrai tai dažnai kartoju?" paklausiau besišypsodama.

"Jap." mama šyptelėjo.

"Gerai, nes kai aš tai darysiu visi žinos, kad geriau nesikišti kur nereikia." linktelėjau.

"Tarsi kas nors būtų drąsus pasipriešinti naujajai Miai? Ji visiems subinęs išspardytų." ji mirktelėjo ir aš tyliai nusijuokiau.

"Mia nepasikeitusi." pasakiau su šypseną. "Ji tik nebėra miela." atsistojau. "Ar tau nieko netrūkstą? Vėliau važiuosiu į miestą, jei reikia ko nors galiu parvežti."

"Ne, man nieko nereikia." tada jos akys nukrypo link Rebel. "Na, gal parvežk šokoladinių saldainių, nes po dienos su šiuo neklaužada tik saldainiai mane nuramina."

"Žinoma tamstą." pasakiau ir pradėjau link durų. "Jei reikės dar kažko pasakyk."

"Būtinai." ji atsakė ir aš išėjusi iš jos kambario uždariau duris ir atsipūčiau.

"Šaudyklą štai ir aš." pasakiau ir pradėjau eiti link bare besirandačios šaudyklos.

"Glock 17, a?" Niall nusišypsojo pamatęs mano rankose pistoletą. 9 milimetrų Glock 17 pistoletas yra neblogas. Man labai patinka juo šaudyti.

"Taip, turi ką nors prieš?" pakėliau antakį, bet į jį nepažvelgiau.

"Ne." jis iškėlė rankas. "Tiesiog maniau, kad rinksiesi kažką mažesniu, lengvesnio, moteriško." jis išsišiepė ir aš nusitaikiau į jį.

"Ar aš tau panaši į tas kurios renkasi tas mažus, moteriškus šautuvukus?" paklausiau jo.

"Žinoma, kad ne." jis papūtė lūpas. "Juk tu Mia." aš nusišypsojau ir nusitaikiau į kabantį taikinį. - Statau diena tarnystės, kad ne pataikysi į vidurį.

"Iš šūkis priimtas." pasakiau ir ištiesiau rankas.

Pakreipiau galvą į šoną ir nusitaikiau. Primerkiau akį ir paspaudžiau gaiduką. Nuskambėjo šūvio garsas ir atsitiesus paspaudžiau mygtuką, kad privažiuotų taikinys.

"Nesąmonė." Niall susiraukė. "Tu pataikei taip, kad būtų ir vienoje ir kitoje pusėje."

"Tai reiškia nei vienas nelaimim." truktelėjau pečiais ir užtaisiau pistoletą.

"Aš norėjau, kad tu būtum mano vergė dienai." jis papūtė lūpas kaip vaikas.

"Tai tu taip savo herojai?" paklausiau apsimestinai piktai.

"Taip." jis parodė liežuvį ir sukryžiavęs rankas pasuko galvą į šoną.

"Nu ir gerai, daugiau jokių sausainių." pasakiau ir nuėjau į šaudyklos pusę, kur laikomi ginklai.

"Ne, aš atsiprašau." jis nusekė mane. "Duosi sausainių?" jis atsistojo šalia manęs kol aš apžiūrinėjau ginklus.

"Ne." pasakiau ir pažvelgiau į jį.

"Pasiskusiu Lėjai." jis pagrasino ir aš nusišypsojau.

"Sėkmės." mirktelėjau ir apsisukusi pradėjau eiti link išėjimo kai pajutau su vibruojant telefoną.

"Aš nemeluoju." jis sekė mane, o aš išsitraukiau telefoną.

'Aš jau laukių mašinoje. - Hazza.'

"Mhm." sumurmėjau ir užrakinus telefoną įsidėjau į kišenę. "Nori vykti su manimi, Harry ir Reya į miestą?" paklausiau jo.

"Žinoma." jis ėjo kartu su manimi. "Nusipirksiu sausainių, nes tu jų man neduodi."

"Šaunuolis." patapšnojau per petį ir įžengiau į kambarį kur buvo Triša, mama ir vaikai.

"Mes vykstam į miestą nieko daugiau nebereikia?" paklausiau.

"Ne." atsakė Triša.

"Mama." prie manęs priėjo Zara.

"Taip?" pritūpiau ir padėjau delnus ant jos šono.

"Kaltu." ji apkabino mano kaklą.

"Nori kartu?" atsistojau ją apsikabinus ir pajutau kaip ji palinksi. "Na gerai. Mes išeinam." pranešiau ir mama su Triša linktelėjo pamojuodamos.

"Princese." Niall su pirštu palietė Zaros nosį, o ši susiraukė parodydama liežuvį.

"Ha, priimk tai Horan." pasakiau besijuokdama.

"Ha, ha, kaip juokinga." jis sarkastiškai pasakė.

"Hio-ho. Hol-hol. Holn." Zara išsišiepė tarsi būtų teisingai pasakius jo pavarde.

"Kodėl ji vienus žodžius taria geriau, nei kitus?" Niall paklausė susiraukęs, kol Zara šypsojosi.

"Nes ji kitus žodžius kartoja dažniau ir taip ji juos išmokstą." pasakiau ir mes išėjome į lauką.

"Reikės ją iš mokinti mane vadinti Ponuliu Gražuoliu." jis papūtė krūtinę, o aš papūčiau lūpas, kad nesijuokčiau kol Zara juokėsi.

"Matai, net jei juokinga." pasakiau neiškentusi ir pradėjusi juoktis.

"Ei." jis apsimetė įsižeidusiu.

"Ko jūs taip ilgai?" Reya iškišo galvą pro langą.

"Nežinau." nusišypsojau ir atidariau galines dureles.

"Princese pasiėmei?" Reya pažvelgė į Zara ir pakuteno.

"Ji norėjo kartu." pasakiau ir pasodinau į jos kėdutę. Harry visada savo mašinoje turi bent vieną kėdutę.

"Mama!" apsisukau ir pamačiau atbėgančia Lėja.

"Kas nors atsitiko?" paklausiau eidama link jos.

"Ne." ji papurtė galvą ir apsikabino mane per juosmenį. "Aš noriu kartu." ji pakėlė savo galvą ir pažvelgė į mane. Aš pažvelgiau į mašiną ir pastebėjau, kad nebėra vietos.

"Aš vairuosiu savo mašiną." išlipo Niall. "Jei nori gali važiuoti su manimi, o tuos balandėlius palikti vienus." jis parodė į Reya su Harry, kurie šnekėjosi ir Reya kalbino Zara.

"Zara galit palikti su mumis." pažvelgė į mane Harry. "Vistiek ji mūsų krikštaduktė."

"Ką sakai?" pažvelgiau į Lėja. "Tinka tau taip?"

"Taip." ji linktelėjo galvą.

"Na gerai." pažvelgiau į Niall ir jis nuėjo iki savo mašinos.

Uždariau galinęs Harry mašinos dureles ir šyptelėjau Zarai, kuri pažvelgė į mane. Ji parodė liežuvį ir aš pažiūrėjau į ją papūtusi lūpas ir prisimerkusi. Pro Reyo's atidaryta langą girdėjau kaip ji nusijuokė ir nusišypsojau.

"Ar tu Zara myli labiau?" paklausė Lėja ir aš susiraukusi pažvelgiau į ją.

"Kodėl taip manai?" paklausiau ir su pirštais perbraukiau per jos rudus plaukus.

"Tu Zarai skiri daugiau laiko." ji priglaudė savo galvą man prie pilvo.

"Mažute." aš ją prispaudžiau prie savęs. "Taip tik atrodo. Aš myliu jūs visus trys vienodai ir man nesvarbu, kad aš tavęs negimdžiau, tu vistiek mano dukrą."

"Tikrai?" ji paklausė.

"Žinoma." pabučiavau jos kaktą.

"Princesę ir karalienę štai ir jūsų karietą." pasakė privažiavęs Niall. Aš ir Lėja pažvelgėm vieną į kita ir nusijuokėm.

"O tu pelė, kuria fėja krikštamotė pavertė vaikinu iki dvyliktos." pasakė Lėja, o Niall susiraukė.

"Aš ne pelė." jis pasakė ir mums įsėdus pradėjo važiuoti paskui Reya ir Harry.

"Pelė." gynčiojosi Lėja.

"Ne."

"Taip."

"Ne."

"Jau viską surinkot?" paklausiau Reyo's ir Harry.

"Taip." ji linktelėjo.

"Man dar reikia saldainių." pasakiau. "Jūs eikit jau link kasų, o aš einu iki saldainių."

"Aš galiu kartu?" paklausė Lėja.

"Žinoma." pasakiau ir mes dvi pasukom eiti link saldainių.

"Galėsi nupirkti saldaini?" ji paklausė žiūrėdama į saldainius.

"Aš paimsiu daugiau saldainiu, kad pasidalintum su broliu ir sese." pasakiau ir paėmusi maišiuką pradėjau dėti saldainių.

"Gerai." ji linktelėjo.

"Gerai." aš jai nusišypsojau. Pamačiau šokoladuką ir paėmiau. "Palaikyk, šitas bus tau."

"Ačiū." ji nusišypsojo ir laikė.

Aš pasisvėrusi saldainių paėmiau Lėja už rankos ir mes nuėjom prie kasos kur stovėjo Niall. Eilės nebuvo labai ilgos, bet pakankamai ilgos, kad jie nespėtų nusipirkti kol mes ateisim. Saldainius prie kitų daiktų ir Niall man šyptelėjo. Lėja padėjo šokoladuką ir likė mano ranką.

Sumokėję už saldainius mes pasiėmėm maišus ir pradėjom eiti link išėjimo. Pamačiusi, kad lyja nusikeikiau po nosimi ir pažvelgiau į Lėja.

"Nekenčiu Anglijos orų." pasakiau ir sustojau. "Lėja palauk." sustabdžiau ir visi sustojo. "Imk." pasakiau paduodama savo odinę striukę, kuria vilkėjau. "Prisidenk, kad nesušlaputm."

"Gerai." ji linktelėjo ir užsimetė ją ant pečių. Zaros nereikėjo pridengti, nes Reya nubėgo iki mašinos ir ten pasiliko su ją.

"Jau einam?" paklausė Harry ir aš linktelėjau.

"Einam." pakėliau maišus ir pradėjom eiti.

"Tėti!" sušuko Lėja ir mane nespėjus jos pagauti pradėjo bėgti link vaikino stovinčio prie Harry mašinos.

"Lėja." išgirdau juodaplaukio balsą ir geriau įsižiūrėjusi mačiau, kad ten jis visas per mirkęs stovi ir pagavęs Lėja žiūri į mane.