*-*-* ZAYN *-*-*

"Visi pasiruošę?" paklausiau Harry nužvelgdamas vaikinus, kurie vyks su manimi.

"Taip." jis linktelėjo.

"Visi turi ginklus?" pažvelgiau į į juos visus.

"Visi, kiti ir po kelis." pasakė Harry ir aš linktelėjau.

"Gerai." sumurmėjau. "VISI MANĘS DABAR PAKLAUSOT!" surikau ir visi sužiuro į mane.

"Kur yra laikoma Mia nežinau." susiraukiau ir pradėjau vaikščioti pirmyn atgal. "Mums reikės jos ieškoti, bet mes ją RASIM ir IŠGELBĖSIM. Ir žinoma nužudysim tuos šunsnukius, kurie mano esantys geresnį nei mes." sustojau ir žvelgiau tiesiai į juos.

"Ar jūs pasiruošę klaidžioti iki tol kol rasim Mia? Jei ne dinkit man iš akių." visi liko stovėti vietoje ir aš linktelėjau.

"Nereikės ieškoti." pro duris įėjo Niall ir Liam.

"Mes žinom, kurie Sheya slepiasi." pasakė Liam.

"Judam, jūs rodot kelia." pasakiau ir visi pajudėjom link savo mašinų.

Mes sustojom per kvartalą nuo užmiesčio baro, kuris priklauso Morečio buvusiems vyrams, kurie išgyveno. Mes išlipom iš mašinų ir pasiskirstę į grupes pajudėjom link baro. Su mašinomis privažiuoti arčiau buvo rizikinga. Geras dalykas, kad jau pritemę, ne visiškai tamsų, bet pakankamai, kad nesukeltumėm įtarimų.

Aš ir savo grupe žingsniavom link galinio išėjimo, įėjimo. Aš sustojau prie kampo ir parodžiau kitiems, kad sustotu. Pažvelgiau pro kampą pažiūrėt kiek žmonių stovi prie įėjimo. Čia stovėjo trys stambaus sudėjimo vyrai.

Tvirčiau suėmiau šautuvą nusitaikiau ir nušoviau visus trys. Ačiū tam, kas išrado tuos slopintuvus, jog būtų galima šaudyti be garso.

Ranką parodžiau, kad galim eiti ir pradėjom žingsniuoti prie durų. Aš pakėliau galvą į viršų pažiūrėti ar nieko nėra ant stogo. Ir įsitikinęs, kad švarų sustojau prie durų.

Pažvelgiau į vyrukus ir linktelėjęs atidariau duris. Niekam nepasirodžius pažvelgiau į vidų ir mačiau tuštumą. Susiraukiau, kažkas čia ne taip. Dėjau žingsnį į vidų ir pradėjau eiti tiesiai. Vyrai sekė man iš paskos.

Eidamas dairiausi į visas puse, bet aplinkui buvo tylų. Kažkas čia nesusideda. Ne jau Niall ir Liam gavo blogą adresą?

Pasiekę posukį į dešinę sustojau ir iškišęs galvą pažvelgiau tuščia. Dar labaiu susiraukiau ir pradėjau eiti toliau. Kuo gilyn į barą, tuo tamsesnis jis tapo ir darėsi vis sunkiau matyti. Prožektoriaus traukti nenorių, nes išsiduočiau kur aš esu.

"Man atrodo, kad čia tuščia." pasakė vienas iš vaikinų ir aš apsisukęs pažvelgiau į jį.

"Tylėk." sušnypščiau. "Tu nieko negali žinoti." jis linktelėjo ir aš pasisukau į priekį.

Gyliai įkvėpiau ir dėjau žingsnį į priekį. Man nespėjus padėti antro įsijungė šviesą ir man teko prisimerkti, nes buvo per ryškų.

Pripratęs prie šviesos apsidairiau ir pastebėjau, kad mes apsupti Sheyo's vyrų, o ji pati stovi ir žiūri į mane išsišiepus.

"Martynai, Džoni, Lukai." ji pasakė ir aš susiraukiau.

"Mesk ginklą." išgirdau to pačio vaikino ant kurio šaukiau balsą. "Juk nenori, kad tavo smegenys taip greitai išsitaškytų ar nori?" jis nusijuokė ir aš numečiau ginklą ant žemės.

"Sheya." suurzgiau.

"Zayn malonu tave ir vėl matyti." ji išsišiepė ir pradėjo eiti link manęs. "Tu nei kiek nepasikeitei, na gal pagražėjai." ji su savo pirštu perbraukė man per skruostą. "Mmm, daug gražesnis, nei nekaltas Zayn." ji sumurkė man į ausį.

"Kur Mia?" suurzgiau ir ji atsidusus atsitraukė.

"Mia, Mia, Mia." ji pavartė akis. "Kodėl jūs visi taip jos užsikabinę? Ne jau ji ten auksą tarp kojų turi?"

"Kur Mia?" suurzgiau pro sukastus dantis.

"Ilsisi." ji atsakė. "Ji šiandien turėjo ilgą dieną su Artūrų." ji priėjo prie vieno vaikino ir įsikabino į jo ranką. "Tai ar ji turi auksą tarp kojų?"

"Nežinau." jis atsakė ir Sheya susiraukė.

"Kaip suprasti?" ji paklausė.

"Tavo kalė neleido nieko pradėti." jis pažvelgė į kažką ir aš nusekęs jo žvilgsnį pamačiau Merita, kuri žaidė su peiliukų.

"Ką? Aš tik norėjau pažaisti." ji truktelėjo pečiais.

"Merita, kvaiša tu." Sheya užvertė galvą. "Tikiuosi bent pažaidei normaliai."

"Žinoma, ji tikriausiai jau baigia nukraujuoti." ji išsišiepė ir mane supykino. Kur dingo ta nekalta ir draugiška Merita?

"Nueik atvesti mūsų svečio." ji pasakė kažkokiam vaikinui ir jis linktelėjęs išėjo. "Na, ką veikiam?" ji nusišypsojo ir vėl grįžo prie manęs. "Kiti iš taviškių dar nepasirodė tad turim laiko."

"Laiko kam?" suurzgiau ir ji trenkė iš delno man per skruostą.

"Nešnekėk su manimi taip." ji suurzgė. "O laiko turim nuspręsti kaip tu nori pabaigti šį karą." ji mirktelėjo.

"Tu nori mirti kartu su visais savo gaujos nariais ar," ji pasilenkė ir savo lūpomis prilietė mano ausį. "ar nori būti ir vėl mano?"

"Dėk pragare." pasakiau ir ji atsidususi pasitraukė.

"Zayn aš tikrai nenoriu, kad tau pasibaigtu taip kaip šiems nevykėliams." pro kitas duris įėjo visi kiti mano gaujos nariai. "Aš noriu, kad tu gyventum, noriu, kad tu būtum mano."

"Aš greičiau mirčiau nei būčiau tavo." sušnypščiau.

"Svečias atėjo." sugrįžo tas vaikinas ir pažvelgęs į jo pusę sustingau.

Mia, mano Mia. Ji buvo visa kruvina ir vos laikėsi ant kojų. Jos galvą buvo nusvirusi žemyn ir ji visa svirduliavo. Tas vaikinas ją papurtė ir ji atsikosėjo kraujų bei nusijuokė.

"Pa-pagaliau..." ji užtilo gyliai kvėpuodama. "Pagaliau nus-nusprendei mane nu-nužudyt?" ji paklausė ir man žandikaulis atvipo.

"Mia ko tu manęs prašiai prieš man išeinant?" mielai paklausė Merita.

"Ar tav-tavo atmintis šlu-šlubuoja?" Mia sarkastiškai paklausė, o Merita suurzgė. "Aš pra-prašiau, kad mane nu-nužudytum." ji vėl atsikosėjo krauju.

"Dabar gali pasakyti Zayn ką sakiai man, kai paklausiau apie Zayn." Merita išsišiepė, o aš žiūrėjau į Mia ir netikėjau tuo ką girdžiu.

Ji nori mirti. Ji nori, kad ją nužudytų ir tai viskas per mane. Per mane jai dabar tenka kęsti, tai ką ji kenčia, per mane ji dabar prašo mirties. Aš dėl visko kaltas.

"Za-Zayn?" ji sumikčiojo ir lėtai pakėlusi galvą savo akimis pradėjo manęs ieškoti.

"Mia." pasakiau ir jos akys surado manąsias.

"Zayn." ji sušnabždėjo.

"Aš atsiprašau." pasakiau ir ji menkai šyptelėjo.

"Neturi už ką." ji pasakė. "Aš tave myliu."

"Aš myliu tave." pasakiau ir ji nusišypsojo.

"Man bloga." Sheya privalėjo prasižioti ir viską sugadinti. 

"Tai nesiklausyk jei blogą." suurzgiau.

"Kad neįmanoma, be to mes čia susirinkom ne jūsų meilių žodelių klausytis, o užbaigti šį karą visam." ji pasiėmė ginklą.

"Galėsiu užbaigti Mia?" paklausė Merita.

"Dėl manęs." Sheya pavartė akis.

"Sheya?" prašneko Mia.

"Ko?" ji suurzgė ir Mia nusišypsojo.

"Ar... ar Ar-Artūras ži-žino, kad tu... tu ir... ir Merita esat po-pora?" ji paklausė ir aš pažvelgiau į Sheya, kuri stovėjo sustingus. "Me-Merita la-labai drau-draugiška, viska... pa-pasakojo." Mia išsišiepė kiek galėjo.

"Ką ji pasakė?" suurzgė Artūras.

"Nekreipk dėmesio." Sheya numojo ranką nors mačiau kaip ji jaudinasi. "Aš jai buvau suleidus haliucinacinių narkotikų, jai vaidenosi."

"Man taip neatrodo." jis suurzgė.

"Reiškiasi Merita pamelavo." ji pavartė aksi, nors jos rankos drebėjo.

"Merita?" jis pažvelgė į ją.

"Mes su Sheya kartu jau daug metų." ji truktelėjo pečiais. "Man jau atsibodo tylėti."

"Kvaišą nustok meluoti." Sheya sušnypštė.

"Aš ir nemeluoju." Merita šyptelėjo. "Juk ne aš žaidžiu didelių berniukų jausmais."

"Sheya?" tas vaikinas pradėjo eiti link jos.

"Zayn tu pasirinkai šį likimą, turi paskutinių žodžių?" ji paklausė nukreipdama dėmesį. Tas vaikinas sustojo ir pažvelgė į mane.

*-*-* MIA *-*-*

"Ga-galiu a-aš?" paklausiau ir Sheya pažvelgė į mane.

"Greičiau." ji sušnypštė ir aš pažiūrėjau į Zayn pusę. Tarp mūsų nėra didelis atstumas, bet mano šlūbavimu aš jo nepasiekčiau laiku.

"Gali... Jis pir-pirma palei-paleisti mane?" paklausiau ir ji pavarčiusi akis parodė vaikinui paleisti mane. "Ge-gerai." mėginau išsilaikyti ant kojų nors mano akyse šoko juodi taškeliai.

"Zayn." aš dėjau žingsnį link jo, bet Sheya nesureagavo, tikriau tikisi, kad aš numirsiu eidama link jo. "Aš... aš tave... myliu." padėjau dar kelis žingsnius. "Pa-pažadėk, kad..." gyliai įkvėpiau. "kad savęs nekal-nekaltinsi."

"Mia apie ką tu šneki" jis susiraukė.

"Man jau užtenka šito šūdo." Sheya sumurmėjo ir išgirdau kaip ji užtaiso šautuvą.

"Aš tave myliu." sušnabždėjau ir pasigirdus šūviui pasinaudojus visas likusias jėgas šokau prieš Zayn ir ji apkabinau prieš pajusdama deginanti skausmą sau į šoną.

Garsas dingo ir prieš akis pradėjo daugėti juodų taškelių. Mano jėgos visai apleido mano kūną ir aš paleidau Zayn, bet jis mane sugavo ir apkabino. Aš pasukau galvą į jo pusę ir pro tarpelius mačiau, kad jis verkia. Mėginau nusišypsoti, bet nebeturėjau jėgų ir galiausiai tamsą mane apgobė savo apsiaustų.