*-*-* ZAYN *-*-*

"Gal matei Mia?" paklausiau Harry, užėjęs į Reyo's kambarį.

"Ne." jis papurtė galvą. "Paskutinį syki mačiau ją kai ji atėjo aplankyti Reyo's."

"Reya?" mes pažvelgėm į ją.

"Ką?" ji paklausė. "Mes tik pašnekėjom ir ji išėjo, sakė eina pas dvynius." ji truktelėjo pačiai. Būčiau ją ptikėjęs, jei ji būtų žvelgus man į akis kai tai sakė.

"Dabar pakartok tai žvelgdama man į akis." pasakiau ir ji pradėjo žaisti su savo pirštais.

"Kodėl?" susiraukė.

"Nes aš tavimi netikiu." pasakiau ir Harry atsistojo.

"Zayn." jis suurzgė.

"Aš nemeluoju." ji pažvelgė į mane.

"Aš tavimi netikiu. Jūs geriausios draugė, turėtum kažką žinoti." suurzgiau.

"Ji man nieko nesakė." ji pažvelgė pro langą. "Ji tik jaudinosi dėl Lėjos, bet nieko nesakė, kur galėtu būti."

"Tu nemanai, kad ji..." Harry pradėjo ir jam nepabaigus išlėkiau iš kambario.

"Traukitės iš kelio!" šaukiau bėgdamas link laiptų.

"Zayn!" Harry vijosi manę.

Aš greitai nusileidau laiptais žemyn ir pradėjau bėgti link galinio išėjimo. Visi aplinkui traukėsi iš kelio ir aš nekreipdamas į juos dėmesio išlėkiau pro duris. Mano akys pradėjo skenuoti stovinčias mašinas ir motociklus. Trūksta vienos mašinos ir motociklo. Mašina tikriausiai paėmė Liam ir Niall, nes jie dviese išvyko, o motociklą Mia.

"Šūdas." nusikeikiau ir pirštais perbraukiau per plaukus.

"Kaip?" priėjo Harry.

"Ji pasiėmė motociklą ir naktį išvažiavo." pasakiau ir apsisukęs įžengiau į vidų.

"Iš kur žinai, kad ji pasiėmėm motociklą?" jis paklausė ir aš pavarčiau akis.

"Tu imtum mašiną ar motociklą norėdamas naktį išvykti nepastebėtas?" paklausiau susinervinęs.

"O." jis ištarė.

"Būten, kad O." suurzgiau ir iš kumščio trenkiau į sieną. "Ne gana to, kad turėjau sugalvoti kaip išgelbėti Lėja, dabar dar turėsiu sugalvoti kaip išgelbėti ir ją. Blet užsispyrusi bobą."

"Zayn." Harry pasakė ir man pažvelgus į jį nusekiau jo žvilgsnį pro langą.

Link mūsų greitai važiavo juodas furgonas ir staiga jam sustojus atsidarė durys. Kažkas su juoda kauke iš furgono išmetė kažką surištą ir užkimštą burna. Aš su Harry pradėjom bėgti link ten, bet furgonas tuoj pat nulėkė.

"Tai Lėja." Louis pasakė pirmasis priėjęs. "Ir čia yra raštelis."

Aš pribėgęs paėmiau Lėja į savo rankas ir apsisukęs pradėjau bėgti link jos kambario. Flirtas pamatęs Lėja išsitraukė telefoną ir paskambino daktarei.

Kambaryje paguldžiau Lėja ant lovos ir pradėjau atrišinėti virves, kuriomis ji yra surišta. Atrišau skarelę, kurie jie panaudojo tam, kad ji nešnekėtu ir paguldžiau ją ant nugaros.

Jos rūbai suplyšę ir per tas skyles matosi mėlynės. Pažvelgiau į jos riešus ir mačiau, kad jie buvo įpjauti. Nuo šio vaizdo mano akyse pradėjo kauptis ašaros. Mano mažyte šitaip nuskriaust. Tam kas tai padarė gresia mirtis, ne bet kokia, o skausminga mirtis. Aš nepasigailėsiu to kas ją taip sužeidė.

"Zayn gali pasitraukti?" pro duris įėjo daktarė Brown. "Aš noriu ją apžiūrėti."

Nenoriai atsitraukiau ir leidau daktarei atlikti savo darbą. Lėja buvo be sąmonės, bet jei daktarė spūsteldavo kur skauda, ji suinkšdavo ir tai draskė mano širdį.

Man bestebint daktarė prie manęs priėjo Louis ir padavė raštelį. Aš gyliai įkvėpiau ir jį išlanksčiau.

'Lėjos čia ne būtų jei ne geroji Mia. Įdomu kaip jai sekasi su Artūrų, hm. Man patinka jos pažadad: padarysiu viska. Tikriausi Artūras dabar labai smaginasi, jau pamatęs ją labai norėjo ir dabar kai gali jis tikriausiai nepraleis progos. Ah, tikiuosi Zayn tu labai nenusivylei sužinojęs, kad Mia pabus vaikinų maža kekšė iki tol kol man ji atsibos ir aš ją nužudysiu. Su meile, Sheya.'

*-*-* MIA *-*-*

"Kokia tavo oda švelni." jis sukando odą ant kaklo ir jo pirštais lėtai slinko man į kelnes.

"Par-prašau." sumikčiojau ašaroms plaunant mano veidą.

"Nori, kad paskubėčiau?" jis nustebo.

"N-ne." papurčiau galvą. "No-noriu, kad... kad paleistum." pasakiau ir jis nusijuokė.

"Bet tu pažadėjai padarysianti viską, tai ir daryk." jis sušnypštė ir kai galvojau, kad jo pirštai pasieks savo tikslą atsidarė duris.

"Sheya sakė aš dabar galiu pasilinksminti su Mia." išgirdau pažįstamą balsą. Atmerkiau akis ir pamačiau Merita su peiliuku rankose.

"Bet dabar mano eilė." suurzgė Artūras ir atsistojo. "Aš pirmas atėjau."

"Bet Sheya leido man." ji nužvelgė mane. - Galėsi su ją pažaisti vėliau.

"Sudek." jis sušnypštė ir išėjo pro duris ir aš likau nesupratusi.

"Kodėl?" paklausiau jos ir ji nusišypsojo.

"Tuoj papasakosiu." ji nuėjo prie kėdės ant kurios buvo surištą Lėja ir atitempė iki manęs. Ji pagriebė mane už rankų ir pasodino į ją. "Tik riekia tave apraišyti, kad nešokinėtum." ji pririšo mano rankas ir kojas prie kėdės."Dabar gerai."

"Ko-kodėl?" pakartojau giliai įkvėpusi.

"Matai niekas to nežinojo, bet aš ir Sheya esam porą jau daug metų." ji sušnabždėjo man į ausį ir aš sustingau. "Žinoma, tai liks tik tarp mūsų tiesa?" ji nusišypsojo ir peiliuką įsmeigė man į šlaunį, o aš prikandau apatinė lūpa, kad neklykti.

"Sheya yra labai protinga." ji ištraukė peiliuką ir nuvalė į mano mėgstinį. "Ji visada viska suplanavusi daro. Ji nepadaro klaidų ir tai mane žavi." ji man nusišypsojo ir smeigė į kitą šlaunį.

"Kas man labiausiai patinka Malik gaujoje yra tai, kad jie per daug pasitikintys nekaltai atrodančiomis merginomis." ji nusijuokė ir ištraukė peiliuką. "Pavyzdžiui aš." ji parodė į save. "Manęs niekas neįtarė, kodėl? Nes aš puikiai vaidinu nekaltą." ji išsišiepė. "Nors iš tikrųjų esu visai kaip Sheya." ji su peiliuku braukė man per skruostą ir aš užsimerkiau.

Mano skruostas degė, o šlaunis maudėsi mano kraujuje, kuris sparčiai iš jų bėgo. Kad ir ko man buvo suleista ir dar, kraujo trūkumas negerino mano būklės. Mano akys pradėjo merktis ir galva svirti į šoną.

"Nemiegok, mes dar nebaigėm." ji iš delno trenkė man į prapjautą skruostą ir aš suklykiau iš skausmo. "Šitaip daug geriau." ji atsiduso. "Man patinka tavo klyksmas, nagi dar kartelį." ji išsišiepė ir pradėjo pjauti kita skruostą.

"Mia kur tavo klyksmas?" ji susiraukė. "Nagi paklyk dėl savo draugės." ji trenkė per kitą prapjautą skruostą ir aš vėl suklykiau.

"Ah, rojus mano ausims." ji išsišiepė ir priglaudė peiliuką prie pilvo. "Durti ar rėžti?" ji pakreipė galvą į šoną.

"Ne-ne-nereikia." sumikčiojau ir užmerkiau akis bandydama pamiršti apie skausmą.

"Bet tu nieko čia nesprendi." ji papūtė lūpas kaip vaikas. "Jei aš noriu tave kankinti tu sėdi ir kenti, juk tu prižadėjai padaryti viską, kad paleistu Lėja, o Lėja jau išvežtą pas tetuką."

"Lė-lėja pas Zayn?" paklausiau.

"Žinoma." ji nusijuokė. "Na gal ir prastesnės būklės nei tu paskutinį syki matei, bet grąžinta."

"Nužudyk mane." pasakiau ir sunkiai pakėlusi galvą pažvelgiau į ją.

"Kodėl?" ji pažvelgė į mane.

"Sheya nori manęs negyvos, taip?" paklausiau sunkiai kvėpuodama. "Dabar Lėjos nebėra ir aš neturiu dėl ko sukti galvos, tad nužudyk mane." mano galva pasviro į šoną ir akys užsimerkė.

"O Zayn?" ji paklausė ir aš nusijuokiau, na bent kiek aš galėjau.

"Jis ras kita, kuri jį įsimylės ir jis gal ir sunkiai, bet pamils ją irgi." atsikosėjau krauju. "Svarbiausia, kad ji ir vaikai liktu sveiki." šyptelėjau nors ji to nematė.

"Hm, nežinau." ji suvapėjo ir žvelgė į mane.

"Juk aš beveik mirus." atsikosėjau. "Tau tereikia pataikyti į viena vietą ir manęs nebėra." gyliai įkvėpiau ir vėl atsikosėjau. "Ir tada tu ir Sheya galit gyventi ilgai ir laimingai. Be manęs Sheya bus visa tavo."

"Tu teisi." ji pritarė. "Man te reikia tave nužudyti ir aš su Sheya galėsim turėti savo ilgai ir laimingai."

"Ilgai ir laimingai." pakartojau.

"Nori tarti paskutinį žodį?" ji paklausė.

"Ne." papurčiau galvą.

"Gerai. Mia atėjo tavo paskutinioji ir aš tikiuosi tu sudegsi pragare."

"Nuleisk ranką mes turim svečių." duris atidariusi pasakė Sheya. "Ją užbaigsi vėliau, o dabar mes turim reikalų svarbesnių už šia šiūkšlę." pasakiusi ji išėjo.

"Tau pasisekė." Merita sušnypštė ir nusekė Sheya.

Aš atpalaidavau savo kūną ir mano galvai nusvirus leidau tamsai pasiglemžti mane.