"Iš kur tu žinojai, kad ji klube?" jis paklausė kai išėjom iš kabineto.

"Tu išsidavei." truktelėjau pečiais.

"Kaip?" jis susiraukė ir vedė koridoriumi tiesiai į VIP pusę.

"Kai sakiai, kad ji prašė, kad tu jai padėtum. Ji to paprašė šiandien todėl nespėjai sugalvoti melo ir papasakojai, ko ji prašė." atsakiau.

"Tu per daug protinga." jis pasakė ir nusišypsojau.

"Ačiū." pasakiau ir jis suburbuliavo.

Jis nieko nebesakė ir lydėjo mane iki paskutinio VIP kambario. Atidaręs duris jis leido man įeiti ir linktelėjęs kažkam išėjo. Aš žengiau į vidų ir mano akys sustojo ties Sheya ir kažkokių vyrų.

"Sheya." nusišypsojau jai.

"Mia." ji atsakė taip pat, bet sarkastiškai. "Girdėjau manęs ieškai."

"Girdėjau, kad nori mane įvilioti į spąstus." pasakiau ir ji nusišypsojo.

"Mažasis Maksas viska papasakojo?" ji pakėlė antakį.

"Jis nespėjo sugalvoti gero melo." truktelėjau pečiais ir pažvelgiau į vyrą, kuris buvo šalia jos. "Nesupažindinsi su savo žaisliukų?" paklausiau ir jis susiraukė.

"Sheya apie ką ji šneka?" jis jos paklausė ir ji sunerimo.

"Ji tau nesakė, kad tik jos žaisliukas?" pakėliau antakį. "Sheya, Sheya." papurčiau galvą.

"Sheya?" jis pažvelgė į ją.

"Tu kuo tikėsi manimi ar ją?" ji pavartė akis.

"Tavimi." jis atsakė.

"Užjaučiu." pasakiau jam. "Tai, kad aš jau čia ir jums nereikia manęs ieškoti, tai gal einam prie reikalo?" paklausiau.

"Žinoma, kaip aš galėjau tai pamiršti." išsišiepė Sheya. "Robi." ji kažkam linktelėjo man už nugaros.

Man nespėjus apsisukti viena ranką apsivijo mano liemenį, o kita priglaudė škurliuką man prie nosies. Aš mėginau sulaikyti kvėpavimą, bet pritrūkus oro pasidaviau ir įkvėpiau. Nustojau muistytis ir akyse pradėjo mirguliuoti juodi taškeliai, o po to mane pasiglemžė tamsa.

"Ugh." sudejavau jausdama savo nutirpusias rankas.

Jaučiausi taip tarsi mano rankos būtų prikabintos prie grandinių ir, kad aš ant jų kabėjau. Lėtai pramerkiau akis, bet vėl užmerkiau. Kambaryje nėra labai šviesu, bet mano akims per šviesu.

Pamirksėjau ir pripratusi prie šviesos pakėliau galvą. Aš esu kažkokiame rūsyje. Pažvelgiau į savo rankas, kurios iš tikrųjų buvo prirakintos prie grandinių. Pažvelgiau žemyn ir mane pasitiko ne blogas vaizdas. Mano kojos buvo surakintos antrankiais, bet didesniais, ne tais kur policininkai naudoja.

Išgirdus kaip kažkas suinkščia pakėliau galvą ir pažvelgiau į kairę. Mano kraujas užšalo. Čia ant kėdės surišta sėdėjo Lėja. Jai buvo užkimšta burna ir užrišta skara ant akių. Ji pasimuistė ir pastebėjau kelias mėlynes, pro skyles jos drabužiuose.

"Lėja." sušnabždėjau ir jos galvą pasisuko į mano pusę. "Viskas bus gerai." pasakiau ir ji pradėjo inkšti. "Ššš." mano liežuvis vos vartėsi burnoje. "Viskas bus gerai." mano galva nusviro žemyn.

Aš nežinau kodėl taip jaučiausi. Mano kūnas visas aptirpęs, sunkų kvėpuoti ir atrodo, kad neturiu nei lašelio jėgų. Mėginau pakelti galvą, bet nieko nesigavo.

"Mia." atmerkiau akis ir bandžiau pakelti galvą, kad pažvelgčiau į Sheya. "Jau pabudai, aš galvojau, kad ilgiau miegosi." ji nusijuokė ir tas garsas privertė šiurpulius nusiristi mano kūnų.

"Ah." ji atsiduso. "Kaip gera tave tokia matyti." aš jau galėjau įsivaizduoti kaip ji šypsosi. "Tiesiog rojus mano akims."

"Paleisk Lėja." gyliai kvėpuodama pasakiau.

"Kodėl turėčiau?" ji pradėjo eiti, iš žingsnių sprendžiu, link manęs. "Ji gi mano dukrą ir turėtu likti su mama ar tu taip nemanai?" ji savo pirštais sugriebė mano smakrą ir pakėlė, kad žvelgčiau jai į akis.

"Ji... mano... dukra." pasakiau ir mačiau kaip ji nusišypsojo.

"Ah, bet tu nesi." ji su savo pirštu braukė mano nuo smilkinio veidu žemyn. "Aš esu." ji iš delnu trenkė man per veidą ir mano galvą pasisuko į šoną. "Ir jos čia neturėtų būti, ji turėtų būti mirusi." ji sušnypštė ir pradėjo eiti link Lėjos.

"Paleisk... ją." gyliai įkvėpiau ir nurijau seiles. "Aš... aš... padarysiu... bet ką."

"Hm." pasukau galvą į jos puse ir mačiau kaip ji stovi už Lėjos. "Bet ką sakai." ji nusišypsojo ir pirštais nubraukė plaukų sruogą Lėjai nuo veido.

"Bet ką." pakartojau.

"Hm." Lėja visa drebėjo ir aš taip norėjau, kad ji dabar būtų namuose su Zayn kur niekas jos nenuskriaustų. "Gerai."

Sheya iš kišenės išsitraukė peiliuką ir užkišo už virvių, kurios buvo apvyniotos aplink Lėjos riešus. Ji pradėjo pjauti ir Lėja suinkštė. Aš išsigandau ir savo dėmesį sutelkiau į peiliuką, bet Sheya jau nupjovė virves.

"Oh vargšelė, mamytė jai įpjovė." Sheya nusijuokė ir aš mačiau kaip Lėjos riešų riedėjo kraujo lašai.

"Neskriausk... jos." pasakiau ir Sheya dar labiau nusijuokė.

"Šito prižadėt negaliu." ji pritūpė ir tą pati padarė su Lėjos kojomis.

"Prašau." pasakiau kai mačiau kaip Lėjos skruostais riedėjo ašaros.

"Nope." ji atsistojo ir grubiai nuėmė skarą Lėjai nuo akių. "Aww paverk, mamytei patinka žiūrėti kaip tu verki." Lėja pažvelgė į mane ir mano širdis sudužo į mažus gabalėlius.

Jos akys neturėjo to vaikiško džiaugsmo, kurio jai niekada netrukdavo, ji atrodė visa nelaiminga, įskaudintą, tuščia ir aš jos nekaltinu. Vien nuo jos tokio žvilgsnio mano skruostais pradėjo riedėti ašaros.

"Nuo to mane pykina, tramdykit savo jausmus, nes kažkas kentės." Sheya pavartė akis ir pagriebusi Lėja už rankos pastatė ant kojų. "Mes einam, o pas tave ateis svečias, juk tu pažadėjai padaryti bet ką." Sheya mirktelėjo ir išėjo pro duris.

Aš nebesistengiau išlikti tvirta, nes likau viena. Mano skruostais riedėjo ašaros ir aš jų negalėjau sustabdyti. Jei tik aš galėčiau pasiimti Lėjos skausmą, kad tik jai nereikėtų jo patirti. Aš tik tikiuosi, kad Sheya jos labiau nebeskriaus ir geriau savo pykti išlies ant manęs, juk ji manęs nori, taip?

Mano mintis nutraukė prasivėrusios durys. Pakėliau galvą ir pamačiau pro jas įeinant tą pati vaikiną, kuris buvo su Sheya.

"Atėjai... manęs... kankint?" paklausiau nepakeldama galvos.

"Galima ir taip pasakyti." jis užrakino duris ir pradėjo eiti link manęs.

"Koks tavo vardas?" paklausiau nežinodama kodėl.

"Artūras." jis atsakė. "Ir šiandien mes pasilinksminsim, na bent jau aš tai tikrai."

"Apie ką tu... šneki?" susiraukiau.

"Tuoj pamatysi." ir aš pajutau kaip grandinės laikančios mano rankas leidžiasi žemyn ir aš suklupau. "Taip geriau, juk būtų nepatogu tai daryti kai tu kabi ar ne?" jis pradėjo eiti link manęs.

"Apie ką tu..." jis sustojo man už nugaros ir atsiklaupiau.

"Pasakyk, kad dar nesupratai." jis sušnabždėjo man į ausį ir vienas jo delnas atsirado man ant krūties, o kitas ant mano džinsų sagos. "Mes turėsim tiek daug malonumo." jis sukando mano ausies spenelį ir atsegė sagą.