*-*-* ZAYN *-*-*

"Sheya, ji kitoj kelio pusėje." Miai pasakius pažvelgiau į kita kelios puse, bet ten nieko nebuvo. Man nespėjus sureaguoti ji bėgo link gatvės.

"Mia ten nieko nėra!" sušukau, bet ji manęs negirdėjo. "Šūdas." nusikeikiau ir pradėjau bėgti paskui ją.

"MIA!" sušukau pamatęs atvažiuojančia mašina. "Mia po galais." bėgau kiek galėjau.

Atrodė mano širdis sustos bežiūrint kaip mašina jau netoli jos. Tik ne vėl, aš nenoriu jos prarasti šį kartą jau visam laikui. Paskutinė akimirką kai jau galvojau, kad ją prarasiu, mašinos vairuotojas staigiai paspaudė stabdį ir sustojo vos per kelis centimetrus nuo jos.

"Mia poparaliais ką tu sau manai?!" iš mašinos išlipo Flirtas ar kaip ten jį vadina. "Dieve ką tu manai?" jis įvėlė savo pirštus į plaukus ir pradėjo eiti link jos.

"Flirtai?" ji susiraukus pažvelgė į jį, o tada į kita kelio puse ir pradėjo dairytis. "Sheya, aš mačiau Sheya."

"Ten nieko nebuvo." pasakiau priėjęs. "Mia."

"Aš ją mačiau." ji pažvelgė į mane didėliomis akimis. "Aš ją mačiau. Zay aš prisiekiu, ji buvo ten." ji parodė į kita kelio pusę. "Ji ten buvo."

"Mia." sugriebiau ją už pečių. "Jos ten nebuvo. Mia ten nieko nebuvo"

"Ji ten buvo." ji purtė galvą. "Ji stebėjo mus." ji vėl pradėjo dairytis.

"Pažiūrėk į jos akis." pasakė Flirtas.

"Kodėl?" paklausiau susiraukęs.

"Tiesiog pažvelk." jis parodė į Mia, kuri nenustojo dairytis ir kartoti 'Aš ją mačiau.'

"Mia." savo delnais suėmiau jos veidą. "Mažute, pažiūrėk į mane." švelniai pasakiau kai jos akys nesusifokusavo į mane.

"Zayn." pagaliau sulaukiau jos dėmesio.

Pažiūrėt į jos akis, gerai. Išsiplėtė vyzdžiai. Mio's akių vyzdžiai išsiplėtę. Tai nieko gero nežada. Kodėl aš anksčiau nepastebėjau. Dieve kodėl aš anksčiau nepastebėjau, kad ji vartoja narkotikus arba kažkas jai jų duoda.

"Mia mums reikia namo, tuoj pat." pasakiau ir ji susiraukė.

"Kodėl?" ji pakreipė galvą į šoną. "Mes ką tik atvykom ir vaikai nespėjo pažaisti." jos akys nuklydo iki mūsų vaikų, kurie stovėjo sustingę ir stebėjo mus.

"Mažute mums reikia namo." pasakiau ir ji susiraukus pažvelgė į mane.

"Ne." ji patraukė mano delnus. "Mes liksim čia, nes neseniai atvykom."

"Mažute." apkabinau ją. "Vaikai sakė nori namo. Nagi, gi neversi jų čia pasilikti tiesa?" paklausiau ir ji atsipūtė.

"Na jei jie nori." ji pasakė ir aš jai nusišypsojau.

"Gera mergaitė." pabučiavau jos viršugalį. "Atrakink mašiną, kad galėčiau su vaikais ir sudėti daiktus."

"Gerai." ji nusišypsojo ir paėmusi raktelius pradėjo eiti link mašinos.

"Ar žinai kokį gydytoją, kuris galėtų atvykti kuo greičiau?" paklausiau to vaikino.

"Žinau viena." pasakė ir aš linktelėjau.

"Gal pakviesti?" pažvelgiau į vaikus.

"Tuoj pat." jis pasakė ir nužingsniavo link mašinos, o aš pradėjau eiti link vaikų.

"Kas nutiko mamytei?" paklausė Lėja, o dvyniai išpūstomis akimis žiūrėjo į mane.

"Mamytė jaučiasi blogai." pasakiau ir pritūpiau. "Mamytė nenorėjo važiuoti namo, nors jai reikia važiuoti namo, kad pasveiktu, ji norėjo pasilikti čia su jumis. Aš jai pasakiau, kad jūs norit namo, todėl jei mamytė klaus ar norit namo sakykit, kad norit gerai?" paklausiau ir jie linktelėjo. "Šaunu, o dabar važiuojam namo, kad mamytė pasveiktu."

"Gerai." pasakė Lėja ir paėmė dvyniams už rankų.

Aš susirinkau daiktus ir kartu su vaikais patraukiau link mašinos, kurioje Mia miegojo. Pažvelgiau į vaikus ir priglaudžiau pirštą prie lūpų parodydamas, kad jie būtų tyliai. Jiems linktelėjus padėjau daiktus į bagažine ir atidaręs galines dureles pasodinau juos į vietas. Įsėdau į vairuotojo vietą ir gyliai įkvėpęs užvedžiau mašiną.

*-*-* MIA *-*-*

Prabudau nuo agresyvaus šnabždėjimo. Lėtai pramerkiau akis ir pamirksėjau, kad apsiprasčiau su šviesa. Akims pripratus pažvelgiau aplinkui ir supratau, kad esu mano ir Zayn kambarį. Kaip aš čia atsiradau? Susiraukiau ir pažvelgiau į šoną, kur Zayn kalbėjosi su kažkokia moterimi.

"Zayn?" išspaudžiau ir nurijau seiles, nes mano gerklė išdžiuvusi.

"Mia." jis pažvelgė į mane.

"Kaip aš čia atsidūriau?" paklausiau ir norėjau pajudinti dešinę ranką, nes ji buvo atšalus, bet pažvelgusi mačiau, kad man prijungtą lašelinė. "Kodėl...?" norėjau su kita ranka ją patraukti, bet Zayn sustabdė.

"Mia." jis pasakė ir aš pažvelgiau į jį.

"Kas nutiko?" paklausiau susirūpinus. "Vaikams viskas gerai?"

"Vaikams viskas gerai." jis linktelėjo ir aš atsipūčiau. "Bet kodėl nesakiai, kad vartoji narkotikus?"

"Ką?" pažvelgiau į jį. "Aš jokių narkotiku nenaudoju." papurčiau galvą. "Aš ne narkomanė. Kas tau sakė, kad vartoju?"

"Kraujo tyrimai parodė, kad tu vartojai narkotikus." jis pasakė susiraukęs. "Pagal tyrimus, tu juos naudoji jau visa savaite, dėl jų tau vaidenosi Sheya ir naktimis nemiegodavai.

"Zayn." pažvelgiau jam į akis. "Aš jokių narkotikų nevartojau."

"Gal to nežinodama ir vartojai." prakalbo daktarė ir aš pažvelgiau į ją. "Aš daktarė Brown, Flirtas mane pakvietė." ji paaiškino.

"Bet kaip aš galėjau juos vartoti ir to nežinoti?" paklausiau jos.

"Tu juos galėjai gauti ką nors gerdama ar valgydama." ji pasakė ir aš mėginau prisiminti ką nors įtartino. "Gal pastaruoju metu ką nors labai dažnai gėriai, ar valgei?" ji paklausė.

"Arbata." pasakė Zayn ir aš pažvelgiau į jį. "Tu labai dažnai gėrei raminančiąją arbatą."

"Bet aš visada ją geriu." pasakiau jam.

"Taip, bet," jis pažvelgė į mane. "po pirmos nakties, kai negalėjai užmigti, tu pradėjai gerti kasdien, o jei būdavai labai susirūpinus, pora kartu per diena."

"Bet tavo mama to nedarytų." pasakiau ir jis linktelėjo.

"Žinau, todėl gali būti, kad Merita prieš dingdama į arbatą įmaišė narkotikų, nes žinojo, kad tu ją geri kai stresuoji." jis pasakė ir aš sustingau.

"Ar galėčiau gauti tą arbatą?" paklausė daktarė.

"Nueikit į virtuve, ten rasit mano mama ir jos paprašykit." jis pasakė ir ji linktelėjusi išėjo.

"Tu neįsivaizduoji kaip aš jaudinausi." atsigulė šalia manęs. "Aš tave žadinau kelias minutes, bet nereagavai." jis mane apsikabino. "Aš galvojau, kad jau visam tave praradau."

"Zayn aš nieko neatsimenu nuo to momento kai mes sėdėjom prie medžio ir aš pamačiau Sheya." pažvelgiau į jį.

"Tu pašokai ant kojų ir pradėjai bėgti link ten kur tu ją matei." jis nurijo seiles. "Aš tave sugavau už rankos ir tu pradėjai kartoti, kad matei Sheya ir aš paklausiau kur. Tu parodei į kita kelio puse ir man pažvelgus ten, tu patraukei mano ranką ir pradėjai bėgti link ten, bet tada," jis užsimerkė ir suspaudė mane stipriau. "tada pamačiau link tavęs važiuojančia mašiną. Aš išsigandau." jis sušnabždėjo.

"Bet jei važiavo mašiną..." kiek galėjau tiek prisiglaudžiau arčiau jo.

"Ačiū Dievui ten buvo Flirtas." jis pasakė ir aš nusišypsojau. "Jis liepė man pažiūrėti į tavo akis ir aš jo paklausiau." jis pažvelgė į mano akis. "Tavo vyzdžiai buvo išsiplėtę ir aš iškarto liepiau grįžti namo, bet tu." jis papurtė galvą. "Tu pamiršai apie Sheya ir sakiai niekur nevažiuosim, nes ką tik atvykom." jis žvelgė į mane. "Tu atsisakei važiuoti ir man teko meluoti, kad vaikai sakė nori namo, kad tu tik važiuotum." jis pažvelgė pro langą. "Kai mes su vaikais nusigavom iki mašinos ir radom tave miegančia, galvojau tu tik užmigai, nes išvargai, bet kai grįžom namo man nepavyko tavęs pažadinti." jis prisiglaudė prie manęs. "Bet daktarė prijungė lašelynę ir sakė, kad tu pati atsikelsi ir tu atsikėlei."

"Aš atsiprašau." pasakiau jam, bet jis tyliai nusijuokė.

"Tai ne tavo kaltė." jis pasakė.

"Žinau, bet aš pažadėjau, kad pasistengsiu daryti viską, kad man nieko neatsitiktu." pabučiavau jo smakrą.

"Tu to negalėjai numatyti ir jei dar syki pasakysi atsiprašau..." jis žaismingai susiraukė.

"Atsiprašau." pasakiau ir jis suurzges mane pabučiavo.

"Atsiprašau." atsikrenkštė Harry ir aš pažvelgiau į jį atstūmusi Zayn, kas jam nepatiko.

"Kas yra?" paklausiau pastebėjus, kad jis per balęs.

"Aš žinau, kad tu pavargusi ir neseniai pabudai, bet..." jis ištiesė ranką su rašteliu. "Šitas tau."

"Ačiū." pasakiau ir jį išlanksčiau.

'Sesut sakyk ar Lėja norėtų susipažinti su savo mama? Kažkodėl aš manau, kad ji labai norėtu, kaip tu manai? - S.'