-10-
Įžengusi į virtuvę sutikau Triša besisukiojančią po ją. Pastebėjus mane ji nusišypsojo ir aš jai atsakiau tuo pačiu.
"Triša?" kreipiausi atsisėdusi ant kėdės.
"Taip?" ji pažvelgė į mane.
"Gal galėtum pataisyti tos savo raminančios arbatos?" paklausiau ir ji nusijuokė.
"Tuojau." ji pasakė ir atidariusi spintelės duris išėmė puoduką. "Pastarąją savaitę tu ją labai dažnai geri." ji pasakė ir aš turiu pripažinti, kad ji teisi.
"Žinau." atsipūčiau. "Tiesiog aš visa laiką įsitempusi ir pikta. Dar ir nesimiega man." pasakiau ir ji prisėdo priešais mane.
"Ar tau kas nors yra? Gal tu sergi?" ji priglaudė savo delną man prie kaktos.
"Nesergu." šyptelėjau jai.
"Kažkodėl man tu keli įtarimu." ji susiraukė.
"Man viskas gerai." suurzgiau ir ji pasitraukė. "Aš... Atsiprašau, aš nenorėjau." pasakiau nuleidusi galvą.
"Nieko tokio." ji priverstinai šyptelėjo ir man tai nepatiko.
"Aš tikrai nenorėjau." pasakiau ir jutau kaip mano akyse kaupiasi ašaros.
"Tu kaip kokia nėščia moteris." ji nusijuokė ir staiga surimtėjo. "Ar tu ir Zayn naudojot apsaugas?"
"Ne." papurčiau galvą. "Bet aš ne nėščia."
"Kodėl taip manai?" ji paklausė susiraukusi.
"Kai gimdžiau dvyniu įvyko komplikacijų ir aš daugiau nebegalėsiu turėti vaikų." pasakiau pažvelgdama pro langą.
"O Dieve." pajutau kaip ji mane apsikabina. "Kodėl nieko nesakiai?"
"Nežinau." papurčiau galvą. "Tikriausiai nenorėjau jūsų nuvilti, juk nebebus daugiau anūkų." nulenkiau galvą.
"Nesąmonė." ji suėmė mano veidą. "Mes turim jau trys, daugiau ir nereikia. Mes būtumėm laimingos net jei ir viena turėtumėm. Mia." ji apkabino mane ir aš pradėjau verkti.
"O jei Zayn norės daugiau?" paklausiau per ašaras. Nenoriu, kad jis mane paliktu vien dėl to, kad aš negaliu pagimdyti jam daugiau vaikų.
"Zayn tave myli." ji su nykščiais nuvalė mano ašaras. "Jis tavęs nepaliktu dėl tokio dalyko. Be to jūs visada galit įsivaikinti. Pasaulyje yra daug vaikų, kurie neturi šeimų." ji nusišypsojo ir aš šyptelėjau maža šypsenėle.
"Vanduo užvirė." nusijuokė Triša pasitraukdama nuo manęs kai išgirdom sušvilpiant arbatinukui. "Štai tavo arbata." ji padėjo puodelį priešais mane. "Ji karšta tad saugok savo liežuvį." pabučiavusi mano kaktą ji išėjo.
Atsipūčiau ir papūčiau arbatą, kad ji atvėstu.
"Zayn?" kreipiausi pradariusi jo kabineto duris.
"Taip?" jis pakėlė galvą ir pamatęs mane nusišypsojo.
"Aš atėjau atsiprašyti." pasakiau nedrąsiai įėjus į jo kabinetą.
"Už ką?" jis susiraukė ir atsistojo.
"Už, tai, kad buvau ant tavęs labai pikta." pasakiau ir jis nusijuokęs mane apkabino.
"Mia tau nereikia už tai atsiprašinėti." jis sušnabždėjo man į ausį. "Aš tave myliu ir turiu pripažinti, kad aš to nusipelniau." jis pažvelgė man į akis.
"Bet vistiek, tai buvo negraž..." jis priglaudė pirštą man prie lūpų.
"Ššš." jis sušnabždėjo. "Tai aš buvau bailys, kuris negalėjo susitaikyti su tuo, kad gal būt tave prarasiu ir todėl turėjau pabėgti. Kaip ir sakiau, tai mano kaltė." jis pažvelgė į mano lūpas. "Turėjau pasilikti, ypač po to kai išgirdau kaip tu pasakai mane myli." jis priėjo arčiau. "Aš norėjau tuos žodžius išgirsti vėl ir vėl, ir vėl." mūsų lūpos beveik glaudėsi. "Bet aš pabėgau. Jei tu būtum pabėgus ir palikus mane, tokioje būsenoje kaip aš palikau tave, aš irgi būčiau pykęs ant tavęs nors ir myliu tave labiau už viska."
"Zayn." mano skruostais riedėjo ašaros.
"Ššš." jis priglaudė mūsų lūpas ir lėtai pabučiavo.
"Aš tave myliu." pasakiau kai jis patraukė lūpas.
"O aš myliu tave." jis su pirštus bakstelėjo mano nosį.
"Turiu tau staigmena." pasakiau ir jis pakėlė antakį.
"Kokia?" jis paklausė ir aš nusišypsojau.
"Einam pamatysi." pagriebiau jį už rankos ir pradėjau vestis link durų.
"Hm." jis viena ranką apsivijo mano liemenį. "Ir kokia gi tą staigmena?" jis sušnabždėjo į ausį.
"Pamatysi." mirktelėjau jam ir vedžiausi jį link mūsų kambario.
"Man patiks?" jis paklausė.
"Aš manau." tyliai pasakiau.
"Kur dingo savimi pasitikinti Mia?" jis paklausė.
"Slepiasi už krūmų, nes ji jaudinasi taip kaip ir drovioji Mia." atsakiau ir jis nusijuokė.
"Savimi pasitikinti Mia man patinka labiau." jis pasakė ir aš pažvelgiau į jį išpūstomis akimis ir išsižiojusi. "Juokauju, man patinka visokia Mia." jis pabučiavo mano kaktą ir pasiekus kambario duris jas atidarė.
"Atsisėsk ant lovos." liepiau jam ir jis nuėjęs prie jos atsisėdo. "Aš tuoj grįšiu." pasakiau ir nuėjau į vonią.
Uždariusi duris gyliai įkvėpiau ir nusivilkau mėgstinį. Po to nusimečiau maike ir nismoviau kelnes. Atsegiau liemenuko užsegimą ir laidau jam nukristi ant žemės. Su pirštais užkabinau kelnaičių juostelę ir lėtai jas nusimoviau.
Priėjau prie spintelės, kurioje pasidėjau savo naują apatinių komplektą. Ji paėmiau ir usždėjau. Apatiniai buvo juodos spalvos ir neriniuoti. Liemenėlės priekyje buvo kaspinėlis, kurį atrišus ji nusiema. Kai jį pirkau Reya sakė, jog jis turėtų išvaryti Zayn iš proto, todėl manau, kad taip ir bus.
Surinkau savo rūbus ir sumečiau juos į skalbinių dėžę. Nuo durų nusikabinau savo plona chalatą ir jis užsivilkau. Stovėdama priešais veidrodį pašiaušiau savo plaukus ir nusišypsojusi pasisukau link durų. Gyliai įkvėpus jas pradariau ir įėjau į kambarį.
Zayn pakėlė galvą ir pažvelgė į mane ir jo akys tuoj pat nužvelgė mane nuo galvos iki kojų. Jis prikando savo apatinę lūpą ir pažvelgęs man į akis pakėlė antakį. Aš šyptelėjau ir pagriebusi pultelį paspaudžiau 'play' mygtuką ir kambarys paskendo mano pasirinktoje muzikoje.
Padėjus pultelį pradėjau lėtai eiti link Zayn ir po biški atrišinėti chalato raištį. Jį atrišusi apsisukau, kad jis nematytų ką vilkiu po juo, ir leidau chalatui nukristi iki mano alkūnių.
Prikandusi apatinę lūpą per petį pažvelgiau į Zayn ir galėjau tuoj pat jį paguldyt ant lovos ir nustoti šokti. Jo akys žibėjo ir stebėjo kiekviena mano judesėlį, jo kumščiai buvo padėti ant jo kelių. Aš puikia mačiau kaip jis tvardosi nepagriebęs manęs.
Pažvelgiau į priekį ir nuleidus rankas leidau chalatui nukristi. Jam atsiradus ant žemės pajudinau klubus į šonus ir girdėjau kaip Zayn gyliai įkvėpė.
Lėtai apsisukau ir pradėjau eiti dar arčiau jo. Juodaplaukio akys buvo susmeigtos į mano kūną ir atrodė, kad jis negali apsispręsti kur jam žiūrėti. Sustojus priešais jį padėjau delnus jam ant pečių ir apžergiau jį atsisėdama ant jo kelių.
Jis pakėlė galvą ir pažvelgė man į akis, o aš jam šyptelėjau.
"Tik pajudėk ir aš neatsakau už savo veiksmus." jis suurzgė ir aš išsišiepiau.
"Tikrai?" pakėliau antakį ir pajudinau savo klubus.
"Perspėjau." jis pagriebė mane už šonų ir paguldė ant lovos atsirasdamas virš manęs. "Dabar tu mano." jis savo pirštai atrišo kaspinėlį ir paleido mano krūtis į laisvę.
Jis suurzgė ir jo lūpos nieko nelaukusios atakavo mano kaklą. Jam suradus mano jautriąją vietą išriečiau nugarą ir suaimanavau. Jis suurzgė ir aš pagriebusi jo maikės kraštus nuvilkau ją.
Savo pirštai leidausi žemyn kol pasiekiau jo džinsų sagą ir ją atsegiau. Jis atsistojo ir greitai jų kartu su savo bokseriais atsikratė likdamas nuogas priešais mane. Aš atsisėdau ir numečiau liemenėlę į šoną, bet man nespėjus nusimauti kelnaičių Zayn jas nuplėšė.
"Nupirksiu naujas." jis suurzgė ir ropojo link manęs.
Aš atsiguliau ant nugaros ir jam atsiradus virš manęs pabučiavau jį. Jis suurzgė ir įsikibo į mano klubus. Jam sujudėjus pajutau jo draugužį besiremianti į mane ir suaimanavau.
Zayn savo lūpomis kankino mano kaklą ir kai priglaudžiau delnus jam prie nugaros jis greitai vienu sykiu visas įėjo į mane.
"Zayn." mano lūpas paliko garsi aimana ir Zayn pajudino klubus suteikdamas dar daugiau malonumo.
"Tu esi mano." jis sušnabždėjo man į ausį judėdamas ir gyliai alsuodamas. "Pasakyk, kad tu esi mano." jis paprašė pro sukąstus dantis.
"Aš tavo." pasakiau su atodūsiu ir išrietusi nugarą.
"Dieve kokia tu graži." jis suurzgė ir pradėjo sparčiau judėti. "Ir tik mano akims tai matyti." jis dar pagreitėjo.
Mano lūpas paliko aimanos, kurių net jei ir norėčiau, negalėčiau sustabdyti. Jo rankos laikė mane apglėbusios, o aš leidau nagus jam į nugarą, bet jam tai netrukdė. Kojomis apsivijau jo liemenį ir netrukus mes garsiai suaimanavom pasiekdami savo viršūnes.
"Aš tave myliu ir noriu, kad to nepamirštum." pasakiau ir jis pažvelgė man į akis.
"Kalbi tarsi ruoštumeisi mane palikti." jis pasakė, o aš tyliai nusijuokiau.
"Nesiruošiu." papurčiau galvą ir jį pabučiavau. "Aš nesiruošiu tavęs palikti. Niekada. Tu esi tik mano, kaip ir aš tavo."
"Mano." jis nusišypsojo ir atsigulė man ant krūtinės. "Tu esi tik mano." jis pabučiavo mano krūtine, o aš su pirštais braukiau jam per plaukus. "Mano." jis sumurmėjo ir pajutau kaip jo kvėpavimas sulėtėja.
"Labanaktis." pasakiau žiūrėdama į jo ramų veidą. "Na, o manęs laukia dar viena bemiegė naktis."
"Pasiruošę?" Zayn paklausė vaikų, kurie sėdėjo gale.
"Taip." Lėja atsakė už visus ir aš nusišypsojau.
Zayn nusprendė nusivežti mus visus į parką praleisti dienos kaip šeimyną. Iš pradžių aš galvojau, kad jis juokauja, bet kai parodė sukrautą krepšą su sumuštiniais, sultimis ir kitais užkandžiais aš apstulbau. Jis viska suruošęs buvo todėl mums te reikėjo persirengti ir išvažiavom.
"Lipam lauk." jis atidarė savo pusės dureles ir aš savo pusės.
"Mama." į mane pažiūrėjo Derekas didėliomis akytėmis kai atidariau dureles ir atsegiau jo kėdutės diržą.
"Eikš." paėmiau jį į rankas ir pasitraukusi leidau Lėjai išlipti.
"Lėja padėsi man?" paklausė Zayn laikydamas Zara ir atidarydamas bagažinę.
"Taip." ji priėjo prie jo, o aš uždariau dureles.
"Paimk užtiesalą." jis parodė į raudonai, juodai languotą užtiesalą. "Ačiū." jis jai nusišypsojo ir ji išsišiepė.
"Eime ieškoti vietos." pasakiau pažvelgusi į parko puse.
"Eime." priėjo Zayn ir paėmęs Lėja už rankos, kartu su manimi nuėjo į parką.
Eidama pastebėjau medi, netoli jo supynes ir parodžiau Zayn, kuris linktelėjo sutikdamas, kad tai puiki vietą.
Mes patiesėm užtiesalą ir padėjom krepšą. Lėja pagriebusi dvynukų rankas nulėkė link supynių, o aš ir Zayn atsisėdom ant užtiesalo ir atsirėmėm į medį.
"Manau, kad šiandien bus rami diena." jis pasakė ir aš pažvelgiau į jį.
"O man kažkas neduoda ramybės." pasakiau ir pažvelgiau į vaikus, kurie juokėsi. "Atrodo lyg kažkas atsitiks."
"Nusiramink." jis mane apglėbė. "Viskas bus gerai." jis pabučiavo mano smilkinį. "Tai tik mamos instinktai ir bijai dėl vaikų, kad jie užsigaus."
"Aš ne dėl vaikų jaudinuosi." pasakiau ir jis pažvelgė į mane.
"Tai dėl ko?" jis susiraukė.
"Dėl savęs." pasakiau ir mano akys nuklydo iki kitos kelio, esančio prie parko, pusę. "Sheya." pasakiau pamačiusi ją ir atsistojusi pradėjau eiti link jos.
"Mia." Zayn pagavo mane už rankos ir sustabdė.
"Zayn paleisk aš turiu ją sugaut." pasakiau ir jis pažvelgė į mane kaip į beprotę.
"Ką sugaut?" jis paklausė apsidairydamas.
"Sheya, ji kitoj kelio pusėje." pasakiau ir jam ten nukreipus dėmesį, patraukiau jo ranką ir pradėjau bėgti link jos.
"Mia, ten nieko nėra." bet jo žodžiai man nieko nereiškia, nes Sheya žvelgė į mane ir išsišiepusi kraupia šypsena pradėjo eiti atgal.
"Nuo manęs tu nepabėgsi." suurzgiau ir pradėjau bėgti greičiau.
"MIA!" išgirdau Zayn sušunkant ir mašinos ratų cypimą.
Bạn đang đọc truyện trên: Truyen247.Pro