"Ji to nepadarė." sumurmėjau ir pažvelgiau į Liusi. "Prašau pasakyk, kad man vaidenasi ir čia neparašyta Harry."

"Jap, čia parašyta Harry." ji nusišypsojo. "Tikriausiai tavo mama pasakė jam, kad jis turi tavęs atvykti? Gal suvilioti, jog tu jį įsimylėtum?" ji paėmė kortelę.

"Ji peržengė visas ribas." suurzgiau ir norėjau išmest rožes, bet Liusi jas paėmė.

"Nemesk jos per daug gražios." ji jas pagriebė ir nulėkė į virtuvę.

"Man nesvarbu." suurzgiau ir pirštais perbraukiau per plaukus.

"Gal tai nėra jau toks ir blogas dalykas." ji sugrįžo į svetainę. "Žinai, gal jis ir nėra toks blogas."

"Ką tu žinai apie Harry Styles?" paklausiau ir ji susimąstė.

"Na jis mėgsta keisti merginas kaip kojines, jis yra arogantiškas ir turtingas. Jo merginos nesiskundžia." ji pasakė ir pažvelgė į mane.

"Jis arogantiškas ir turtingas, ir keičia merginas kaip kojines." pasakiau ir ji pagaliau suprato. "Man tokio nereikia. Aš nenoriu, kad žurnalistai kalbėtų kaip mano vyras yra man neištikimas su kokiomis blondinėmis ilgomis kojomis, kol aš sėdžiu namie ir darau nieko."

"Aš atsiprašau." Liusi pasakė. "Nors bet kada tu gali būti ta kuri jį pakeis, bet aš tau šios minties nebekišiu."

"Ačiū." padėkojau. "Tai kaip baigėsi naktis su Niall?" nukreipiau temą.

"Tu net neįsivaizduoji." ji išsišiepė ir aš pasigailėjau paklaususi šio klausimo.

"Labas rytas." pasisveikinau įžengusi į virtuvę.

"Labas rytas." nusišypsojo Ponia Roza.

"Vaikai miega?" paklausiau.

"Kur jie nemiegos." ji nusijuokė.

"Aš ne tuščiomis." pasakiau ir kuprinės ištraukiau dėžutes su keksiukais. "Pažadėjau Mėjai, kad atnešiu."

"Keksiukai." ji nusišypsojo.

"Jo, aš galima sakyti juos pastoviai ir kepu." pasikasiau pakaušį.

"Aš turiu prašymą." surimtėjo Ponia Roza.

"Taip?" atsisėdau ant kėdės.

"Šeštadienį dvynių gimtadienis ir norėjau paklausti ar galėtum iškepti du tortus?" ji paklausė ir aš nusišypsojau.

"Aš galėčiau, bet tada man reikės laisvo penktadienio." pasakiau.

"Aš manau, kad Ponas Malik duos tau laisva penktadienį." ji nusišypsojo.

"Apie mane kalbat?" paklausė į virtuvę įžengęs Zayn.

"Labas rytas." pasisveikinau.

"Labas rytas." jis įsipylė į puodelį kavos ir pažvelgęs į stalo puse pamatė keksiukus. "Keksiukai?"

"Mėjai pažadėjau, kad atnešiu." pasakiau.

"Tu nieko prieš jei aš..." jis parodė į keksiukus.

"Ne, žinoma ne. Vaišinkitės." jis paėmė viena keksiuką ir atsikando.

"Jei pamatytų mano mama gaučiau barti." jis pasakė pilna burna ir aš pakėliau antakį.

"Kodėl?" paklausiau.

"Ji yra prieš saldumynus, nes nuo jų storėjama, genda dantys ir taip toliau." jis pavartė akis.

"Mano mama sakydavo tą pati." nusišypsojau. "Turiu prašymą." atsisukau į Poną Malik. "Tiksliau du."

"Klausau." jis atsisėdo.

"Ar galėčiau gauti laisva penktadienį?" paklausiau ir jis pakėlė antakį.

"Kam?" paklausė ir aš pradėjau jaudintis.

"Aš noriu iškepti du tortus ir tam reikia visos dienos." pasakiau. "Jie šventei."

"Na gerai, jei Roza sutinka prižiūrėti dvynius, tada gali turėti laisvą penktadienį. Koks antras prašymas?" paklausė ir aš dar labiau jaudintis pradėjau.

"Gal artimiausiu metu galėtumėt manęs neatleisti?" paklausiau.

"Kodėl to prašai?" jis padėjo puoduką ant stalo ir žvelgė į mane.

"Ar atsimenat kai sakiau, kad mano mama privertė mano sese ištekėti?" paklausiau ir jis linktelėjo. "Na ji jau surado ir man vyrą. Jei jūs mane atleisit man reikės grįžti namo, o tada sudie laisvė, sveikas nuobodus gyvenime."

"Ji jau surado tau už ko ištekėti?" jis nustebo.

"Jei čia vieni juokai." prunkštelėjau.

"Tu mano draugė todėl dėl darbo gali nesi jaudinti." jis pasakė ir aš nusišypsojau.

"Ačiū." padėkojau.

"Aš dabar turiu eiti." jis atsistojo. "Manęs laukia naujas partneris, jis vakar atvyko čia iš Amerikos, nenoriu, kad jam tektu dar laukti."

"Gal galiu sužinoti kas jūsų partneris?" paklausiau atsistojusi.

"Harry Styles." jis atsakė ir aš sustingau. "Dar turi klausimų ar aš jau galiu eiti?"

"Geros dienos Pone Malik." pasakiau ir jis suurzgė.

"Zayn, vadink mane Zayn, mes juk draugai." jis pasakė.

"Geros dienos Zayn." pasitaisiau ir jis nusišypsojo.

"Tau irgi Hope." ir jis išėjo pro duris.

"Ponia Roza." kreipiausi, bet nesulaukusi atsakymo apsisukau ir peržvelgusi virtuvę jos nemačiau. "Kada ji išėjo?" paklausiau savęs ir pagriebusi kuprinę išėjau iš virtuvės.

Lipant laiptais link antro aukšto ant paskutinio laiptelio užkliuvau ir parkritau. Susiraukusi pažiūrėjau už ko užkliuvau ir pamačiau pertrauktą siūlą, kuri aš per pertraukiau tikriausiai. Pakėliau galvą į viršų ir pažvelgiau link vaikų kambario ir mačiau kaip užsidaro Luko kambario durys.

Surinkau siūlą ir atsistojusi ėjau link savo kambario. Ten ant lovos palikau savo kuprinę ir striukę. Prikandau apatinę lūpą ir išsišiepusi išėjau iš kambario. Nužingsniavau pirma iki Mėjos. Pabildenau į jos duris ir išgirdau tylu 'užeikit'.

"Labas rytas." pasisveikinau įėjusi. Ji vis dar gulėjo lovoje apsikabinus meškiuką.

"Labas rytas." ji mielai nusišypsojo ir aš prisėdau ant jos lovos.

"Kodėl nebemiegi?" paklausiau nubraukdamas plaukų sruogą jei nuo kaktos.

"Lukas pakėlė." ji truktelėjo pečiais.

"Ką nors padarė?" paklausiau ir ji nusišypsojo.

"Ne." ji papurtė galvą. "Prašė padėti krėsti tau šūnybes, nes tete sakė jog šia savaitę nebebus pamokų." ji nuo spintelės paėmė raštelį ir padavė man. "Sakė šita paduoti tau."

"Gerai." išlanksčiau raštelį.

'Likusia savaite vaikai neturės pamokų todėl tau teks su jais užsiimti. - Zayn'

"Na ką turėsim kelias smagias dienas ar ne?" paklausiau ir pakutenau ją.

"Sto-o-o-ok." ji kikeno.

"Nežinau." pasakiau ir dar ją pakutenau.

"Žinai." sustojau kutent ir ji vis kikendama gyliai kvėpavo. "Aš atnešiau keksiukų." pažiūrėjau didelėmis akimis į ją, o ji į mane.

"Aš noriu keksiukų." ji atsistojo ant lovos.

"Pirma nusiprausti, apsirengti ir susišukuoti." pasakiau ir ji nulėkė į vonią esančia jos kambaryje.

Aš atsistojau nuo jos lovos ir paklojau. Man pabaigus kloti iš vonios išėjo Mėja ir priėjo prie manęs ir aš pritūpiau. Ji papūtė orą į mane ir aš įsitikinus, kad jos dantys švarus linktelėjau. Ji nubėgo prie spintos ir persirengė.

"Pati susiriši plaukus ar nori, kad aš suriščiau?" paklausiau jos.

"Noriu, kad tu surištum." ji atsisėdo ant kėdės.

"Kaip surišti?" paklausiau ir ji truktelėjo pečiais.

"Bent kaip." ji pasakė.

"Na kadangi tinginių dienos, surišiu netvarkinga kuoduką, tiks?" paklausiau ir ji linktelėjo. "Gerai." iššukavau jos plaukus ir paėmusi gumytę surišau jos plaukus.

"Dabar bėk į virtuvę, pusryčių." pasakiau ir ji išsišiepusi išbėgo iš kambario.

Palikau jos kambarį ir nužingsniavau link Luko kambario. Pabildenau į jo kambario duris, bet jis ignoravo. Gyliai įkvėpiau ir pradariau duris, ir sustojau vietoje.

Lukas manydamas, kad yra šmaikštus apsimetė, kad miega ant lovos atsigulęs ant pilvo ir nuogas. Jis leido netikrus knarkimo garsus ir vis sujudėdavo.

Aš pavarčiau akis ir nuėjau į jo vonia. Čia atradau puodelį ir į jį pripyliau vandens. Tyliai nuėjau atgal į jo kambarį ir priėjau prie jo lovos.

"Lukai?" kreipiausi, bet jis tik suknarkė. "Na ir gerai." pasakiau ir vandenį užpyliau jam ant galvos.

"Ką tu darai?!" jis sušuko atsisėsdamas. "Aš miegojau." jis suzyzė.

"Kai kita syki nuspręsi vaidinti, kad miegi, daryk tai įtikinamai." pasakiau. "Dabar praustis ir eik valgyt pusryčių."

"Ne." jis sukryžiavo rankas ir aš pakėliau antakį.

"Gerai, jokių kompiuterinių ir xbox žaidimų." pasakiau ir jis pažvelgė į mane.

"Norėsiu ir žaisiu." jis pasakė.

"Aš taip nemanau." pasakiau. "Po to kai aš baigsiu su tavo kompiuteriniais ir xbox žaidimais, tu nenorėsi jų net paliesti." mirktelėjau.

"Tu pati blogiausia auklė." jis grubiai pasakė ir nuėjo į vonia.

Aš atsidusau ir iš jo spintos paėmusi švaria patalynę. Grįžusi prie lovos nuvilkau šlapia ir užvilkau sausa. Tada paklojau lovą ir su šlapia patalyne palikau jo kambarį.

"Kodėl aš neturiu draugų?" paklausė Mėja, kol mes svetainėje žaidėme šaškėm.

"Nežinau." pasakiau.

"Tu turi draugų?" ji paklausė ir aš pažvelgiau į ją.

"Turiu." pasakiau ir mačiau kaip ji nuliūsta. "Tu mano draugė."

"Aš ir noriu turėti draugų, daug draugų." ji pasakė nuliūdusių balsų.

"Tu turėsi daug draugų, tik ne visi jie bus tikri draugai." pasakiau ir ji susiraukė. "Tavo tėtis turi daug pinigų tiesa?" paklausiau ir ji linktelėjo. "Tai dauguma tavo 'draugų' su tavimi draugaus, nes tavo tėtis turi daug pinigų. Geriau turėti viena tikrą draugą, nei dešimt apsimetėlių." pasakiau.

"Kaip man susirasti drauge?" ji paklausė.

"Na manau, kad visi pirma draugą susiranda mokykloje..." pasakiau ir ji išsišiepė.

"Aš noriu į mokyklą." ji pašoko iš vietos ir pribėgo prie manęs. "Prašau, galiu į mokyklą? "

"Ne manęs reikia klausti." pasakiau ir ji nuliūdo. "Bet galėsiu paklausti jūsų tėčio." pasiūliau ir ji mane apsikabino.

"Aš tavęs nekenčiu." pasakė pro šalį eidamas Lukas.

"Aš ir tave myliu!" sušukau ir girdėjau kaip jis suniurzga. "Kodėl Lukas manęs taip nemėgsta?"

"Nes jis nori mamos." pasakė Mėja ir aš pažvelgiau į jį.

"Ką?" paklausiau jos.

"Lukas nemėgsta visų auklių, nes jis mano, jog dėl auklių tete nenori būti su mama." ji atsisėdo man ant kelių. "Jis mano, kad mama ir tete susitaikys ir vėl kartu gyvens."

"Nori, kad mama gyventu su tete?" paklausiau ir jutau kaip pradedu jaudintis.

"Ne." kažkodėl tai mane nuramino.

"Kodėl?" paklausiau ir ji pažvelgė į mane.

"Ji mūsų nemylėjo, bent manęs tai tikrai." ji pasakė ir tai mane nuliūdino.

"Iš kur žinai?" paklausiau.

"Ji su mumis nežaisdavo, tik su Luku kartais." ji nuleido galvą. "Ji mus paliko, nes gavo geresni darbą ir mes jai nerūpim. Tete sakė, kad jai darbas yra svarbiau." jos skruostų riedėjo ašarą.

"Ššš." apkabinau ją. "Koks tavo mamos vardas?" paklausiau.

"Karolina Winter." jai pasakius sustingau.