Pradėjau eiti prie jų ir išsišiepiau, nes Harry kabino tą mergina arba jie slapta susitikinėja.

"Harry." ji sukikeno, jis nusišypsojo tarsi būtų kažką laimėjęs.

"Moksliukas?" paklausiau sustojusi jam už nugaros ir jis sustingo, o mergina pasimetusi pažiūrėjo į mane. "Rimtai?"

"A-ar mes pažį-žįstami?" jo akys bėgo nuo manęs iki merginos.

"Dar prieš valandą aš pietavau su tavo tėvais." pasakiau ir mergina išpūtė akis, tarsi būtų kažką supratusi. "Kaip tu suspėjai?"

"Ką?" jis paklausė atsipūtęs, nes žino, kad aš nepatikėsiu jei jis mėgins meluoti.

"Persirengt." parodžiau į jo drabužius. "Dar prieš valandą buvai visas Ponas, o dabar moksliukas." išsišiepiau. "Gal galiu tave nufotografuoti?" išsitraukiau telefoną. "Aš nemanau, kad man dar teks tave tokį pamatyti, tai ar galiu?"

"Hope." jis suurzgė,o aš nusijuokiau.

"Na gerai, jau," įsidėjau telefoną į kišenę. "Nufotografuosiu kai tu nematysi, problema matai čia." girdėjau kaip mergina nusijuokė. "Aš Hope." pasisukau į ją.

"Mel." ji ištiesė ranką.

"Tu Harry mergina?" paklausiau pakėlusi antakį.

"Um." ji pasimetė.

"Ateik čia." apsikabinau ją. "Aš niekada netikėjau, kad Ponas Kas Per Aš turės miela mergina." pasakiau ir atsitraukiau.

Ji visa raudonavo, o Harry mane žudė savo žvilgsniu. Aš nusišypsojau ir vėl pažvelgiau į ją.

"Um, ačiū, tikriausiai." ji nedrąsiai pasakė.

"Hope, ką tu čia darai?" paklausė Harry.

"Vaikščiojau, sušalau užsukau late." truktelėjau pečiais. "Kodėl nesakiai, kad turi merginą?"

"Tau nebūtina žinoti mano asmeninio gyvenimo." jis suurzgė ir prisitraukė merginą prie savęs.

"Nebūk piktas ant jos." ji trenkė jam per krūtinę, o jis papūtė lūpas.

"Taip, nebūk piktas ant manęs." parodžiau liežuvi, o mergina ir vėl sukikeno.

"Man ji patinka." ji pasakė.

"Ar ilgam?" jis paklausė ir ji susiraukė.

"Harry," ji atsiduso ir atsisuko į jį. "Aš sakiau, kad ant tavęs nepyksiu ir merginos, kuria turi vesti, nepyksiu, nes jūs to nenorit."

"Vestuvių nebus." pasakiau ir nemelavau. "Aš nenoriu jūsų išskirti." šyptelėjau.

"Bet kaip tavo mama?" jis paklausė. "Tėvai iš manęs viską atims."

"Nesijaudink." pavarčiau akis. "Man jau atsibodo būti mamos pastumdomai. Nors pažadų nelaužau, bet šį karta padarysiu išimti." pasakiau ir mergina dėkingai nusišypsojo.

"Ar tu tuo tikra?" jis paklausė ir aš linktelėjau.

"Aš turiu puikų planą." išsišiepiau.

***

"Kaip šita?" paklausiau užlipusi ant pakilos.

"Kokia graži." nusišypsojo Ponia Styles.

"Graži," pritarė mama. "Bet kažko trūksta." Ponia Styles pavartė akis, o aš susiraukiau.

Šiandien jau trečia diena kaip aš namie ir mama su Ponia Styles išsivedė mane matuotis vestuvinės suknelės. Dabar kaip tik aš stoviu su gražia, liemenį išryškinanti, nuo klubų žemyn pūsta suknele. Ji yra ant storų šleikučiu, bet atrodo labai gražiai.

"Aš norėčiau, kad nebūtų rankovių ir visų tų kitų." mama pamojo ranka.

"O aš noriu." pakėliau antakį.

"Hope." ji atsiduso.

"Tai mano vestuvės." pasakiau. "Jei nori kažkokios prašmatnios suknelės tada pati ir tuokis, nes man patinka šita." Ponia Styles nusišypsojo man pritardama.

"Gerai, kaip nori." ji atsistojo ir išėjo.

"Kaip tu su ja ištveri?" paklausė Ponia Styles.

"Metai praktikos." atsakiau ir mes nusijuokėm.

"Kaip dėl batų?" ji paklausė atsistojus ir eidama link manęs.

"Aš galvoju apie baltus sportbačius, kurie madoje." truktelėjau pečiais, o ji nusijuokė.

"Kodėl?" ji paklausė.

"Tai sunervins mamą ir aš nemokų vaikščioti aukštakulniais." pasakiau ir ji papurtė galvą.

"Harry pasisekė turėti tave kaip žmoną, tu tokia paprasta." ji nusišypsojo.

Harry nepasisekė, nes aš už jo netekėsiu. Žinoma jai to nesakiau ir tik mandagiai nusišypsojau.

"Tai ar turi tuos sportbačius ar tau reikia juos nusipirkti?" ji paklausė.

***

Pakelk ragelį, pakelk ragelį. Kartojau savo mintyse laukdama kol Zayn atsilieps. Man reikia, kad jis atsilieptu.

"Klausau." nudžiugai kai jis atsiliepė.

"Zayn." pradėjau ir girdėjau kaip jis nusijuokiau.

"Atsiprašau, Mėja mane puola." jis pasakė ir aš nusijuokiau.

"Kodėl?" paklausiau.

"Nes kai pasakiau, kad skambini tu neleidau atsiliepti." jis nusijuokė.

"Pasakyk, kad su ja pakalbėsiu po tavęs." pasakiau.

"Mėja, Mėja," jis kelis sykius pakartojo jos vardą. "Mėja, auklė sakė pakalbės, kai pasakys kažką svarbaus man." girdėjau kaip ji kažką sumurma. "Taip, galėsi po to su ja pašnekėti. Gerai."

"Jau paliko ramybėje?" paklausiau kai išgirdau jį atsidūstant.

"Taip, ji išėjo erzinti Luko." jis pasakė ir aš nusijuokiau.

"Vargšas Lukas." pasakiau.

"Tai su reikalu skambini ar šiaip pašnekėti nori?" jis paklausė.

"Su reikalu." atsidusau.

"Ar kas nors atsitiko?" jis paklausė susirūpinęs ir aš nusišypsojau.

"Ne." papurčiau galvą, nors jis to nemato. "Man reikia paslaugos."

"Kokios?" atrodo sudominau jį.

"Aš nenoriu tekėti už Harry, kaip ir Harry nenori vesti manęs." pradėjau.

"Nenori? Ar tu tikra?" jis paklausė.

"Jis turi merginą, su kuria šiandien susipažinau. Dėl jos jis rengėsi kaip moksliukas." pasakiau prisiminusi. "Aš turiu nuotrauką, nesusilaikiau."

"Būtinai turėsi man parodyti." jis pasakė. "Tai kokia tą paslauga?"

"Man reikia, kad tu man padėtum." pasakiau. "Aš turiu planą ir jame esi tu. Tau tereikia atvykti mano vestuvių dieną, tada viską paaiškinsiu."

"Kada vestuvės?" jis paklausė.

"Šiandien yra antradienis, reiškiasi vestuvės šeštadienį." pasakiau. "Jos vyks mano šeimos namo galiniame kieme. Tu tik pranešk kada atvyksi, jei sutinki."

"Aš sutinku." jis pasakė. "Gal galiu sužinoti ką sugalvojai?" jis paklausė.

"Teks palaukt iki šeštadienio." nusijuokiau. "Jau gali duoti Mėjai telefoną."

"Tu daugiau nenori su manimi pašnekėti?" jis pasakė vaikiškų balsu.

"Aš su tavimi šneku prieš einant miegot." pavarčiau akis vos tramdydama šypseną.

"Gerai." aš galėjau įsivaizduoti kaip jis šypsosi. "Mėja!" išgirdau kažką atbėgant. "Ei atsargiau."

"Aukle!" Mėja sušuko ir aš sukikenau.

"Mėja!" tokiu pat etuziastingumu atsakiau.

***

"Vakarienė!" pro duris įlėkė Martis.

"Einu." pasakiau atsistojusi nuo lovos.

"Šiandien pas mus bus svečiu, mama sakė pasakyti." jis pasakė.

"Ačiū." pavėliau jo plaukus.

Pasitvarkiau rūbus, kad nebūtu tokie susiglamžę ir susirišau plaukus, kad atrodytu tvarkingiau. Gyliai įkvėpiau ir atsisukusi į Martį nusišypsojau. Kartu mes išėjom iš mano kambario ir laiptais nusileidome žemyn.

Mama stovėjo laiptų apačioje ir laukė mūsų. Mums nusileidus ji sustatė mus į eile. Kas per svečiai aš iki šiol nežinau. Mama atsistojo priekį ir liokajui atidarius duris į vidų įžengė Lora.

"Lora." mama ją apsikabino.

"Mama." ji ją apsikabino.

"Lora." linktelėjau.

"Hope." ji sustojo priešais mane.

"Pasiilgai?" išsišiepiau.

"Kas tavęs gali pasiilgti?" ji pakėlė antakį. Mes nusijuokėm ir abi apsikabinom.

"Hope." priešais mane atsistojo Tomas.

"Tomai." sustingusi atsakiau. Jis man niekada nepatiko.

"Senai matėmės." jis pasakė.

"Aš manau, kad dar keli metai būtų ne pakenkę." pasakiau ir jis nusišypsojo.

"Vis dar kovinga." jis prikando apatinę lūpą ir man mirktelėjo.

"Eime į valgomąjį." mama parodė į jo pusę.

Vaje kaip smagu bus.