Gyliai įkvėpiau ir išėjau iš kambario. Koridoriumi nuėjau iki laiptų, kuriais nusileidau žemyn. Mamos balsas sklido iš svetainės todėl būtent ten ir nuėjau. Ji šnekėjosi su Harry ir tėčiu, kurio nemačiau nuo atvykimo.

"Mano mergyte." jis nusišypsojo pamatęs mane ir aš iškarto jį apsikabinau.

"Tėti." sumurmėjau.

"Kaip gražiai atrodai." jis atsitraukęs pažvelgė į mane.

"Ačiū." šyptelėjau patempdama suknelės kraštą žemyn.

"Wow." Harry neslėpė to, kad nužiūri mane.

"Tavo plaukų spalva." mama papurtė galvą. "Ją reikės pakeisti."

"Paliesk mano plaukus ir manęs čia nebėra." pasakiau piktai pažiūrėdama į ją.

"Matai?" mama pažvelgė į tėti, kuris šypsojosi. "Aš apie tai iš šnekėjau. Su ją nebe imanoma susitvarkyti." ji iškėlė rankas. "Matthew daryk ką nors."

"Šaunuolė." tėtis davė man žaibą ir mes pamate kaip persikreipė mamos veidas nusijuokėm. Ne veltui aš tėčio mergaitė.

"Mane ištiks širdies smūgis." mama pasakė priglaudusi delną prie krūtinės.

"Neperdėk." tėtis pavartė akis. "Tau reikėtu mažiau lysti į vaikų gyvenimus." jis apkabino mane per pečius. "Turėtum džiaugtis, kad ji laikosi duoto pažado."

"Bet ji atrodo klaikiai." mama parodė į mane.

"Ne visos privalo būti peroksidinės blondinės, kurios yra besmegenės, mama tu ne išimtis, tu prisidedi prie jų." pasakiau ir ji išsižiojo. "Be to gali pamiršti apie Marčio ir Lianos gyvenimų valdymą, nes aš juos išmokysiu tau prieštarauti."

"Nemėgink." ji suurzgė.

"Tu manęs negąsdini." pasakiau.

"Ugh." ji iškėlė rankas ir patraukė link išėjimo iš svetainės. "Tuoj išvyksim, niekur nedink."

"Tarsi turėčiau kur." pasakiau prieš jai išeinant.

"Aš tavimi didžiuojuosi." pasakė tėtis. "Tavo mama kartais per daug sau leidžia."

"Kartais?" pakėliau antakį ir jis nusijuokė.

"Kartais." jis pasakė. "Aš turiu eiti, sėkmės pietaujant su busimais uošviais."

"Tu nebusi su mumis?" paklausiau jo.

"Gaila, bet ne." jis papurtė galvą ir pabučiavo mano kaktą. "Aš turiu susitikimą su vienu iš klientu ir jo atšaukti negaliu, nes jis čia atvyko iš toli, o tavo mama man apie tuos pietus pasakė per vėlai."

"Ji specialiai taip." pasakiau ir jis linktelėjo pritardamas.

"Sėkmės." dar kartą linktelėjęs jis išėjo.

"Tavo tėvai tokie skirtingi." tik dabar prisiminiau, kad su mumis buvo Harry.

"Aš visai apie tave pamiršau." pasakiau ir jis nusijuokė.

"Ne jau aš toks pamirštamas?" jis paklausė ir aš pažvelgiau į jį.

"Gaila, bet taip." linktelėjau ir jis pavartė akis.

"Toliau save įtikinėk." jis pavartė akis.

"Hope, Harry." mama parodė, kad jau eitumėm.

***

"Ponia Brayleigh." mus pasitiko Harry tėvai, kai padavėja mus palydėjo prie staliuko.

"Pone ir Ponia Styles." mama apkabino Ponia Styles.

"Tu turbūt Hope." ji pažvelgė į mane su šilta šypsena.

"Tą pati." nusišypsojau ir ištiesiau ranką, kad paspausti, bet ji mane apkabino.

"Tu tokia graži." ji atsitraukė ir pažvelgė į mane. "Tokia paprasta ir miela."

"Ačiū." nuraudau.

"Prisėskit." ji atsitraukė ir Harry atitraukė man kėdę.

Aš jam tyliai padėkojau ir jis atsisėdo šalia manęs. Padavėjui pasakėm ką norim atsigerti ir jam nuėjus prašneko Ponas Styles.

"Kada nori vestuvių?" jis paklausė pažvelgęs į mane ir susiraukęs.

"Kita savaite." atsakė mama ir man atvipo žandikaulis. "Nėra reikalo atidėlioti."

"Ar tu turi suknelę?" paklausė Ponia Styles.

"Dar ne." papurčiau galvą.

"Na ja galima gretai surasti." ji nusišypsojo ir mačiau kaip mama norėjo paprieštarauti.

"Ką jūs sakysit žiniasklaidai, kad taip greitai susituokėt?" paklausė Ponas Styles.

"Mes galėsim pasakyti, kad slapčia susitikinėjome, o tai, kad Harry susitikinėjo su kitomis buvo tik apgaulė, kad nuslėptumėm savo santykius." pasakiau ir apžvelgiau į Harry, kuris sustingo ir pabalo.

"Visai neblogai." pritarė mama, bet aš į ją nekreipiau dėmesio.

"Tau viskas gerai?" paklausiau ir jis papurtė galvą, o po to nusišypsojo.

"Taip." jis linktelėjo.

"Kur viskas vyks? Aš tai norėčiau..." ir toliau mama su Ponia Styles nutarinėjo kur vyks vestuvės, o aš galvojau, kas nutiko Harry.

***

Eidama keliuku žvelgiau į žmones aplinkui mane. Po pietų su Styles šeima aš nieko nesakius mamai išėjau ir dabar vaikštau keliuku. Norėjau pabūti viena ir viska apmąstyti.

Ypač ramybės man nedavė, tai, kad vos mes pavalgėm Harry atsiprašė mat jis turėjo svarbiu reikalų. Jis per pietus nepaleido telefono iš rankų todėl įtariu, kad jis kažką slepia.

Atsidususi sukišau rankas į kišenes ir su šaliku kiek įmano daugiau, paslėpiau veidą, kad žmonės manęs neatpažintu.

Mano akys sustojo ties porele, kurie stovėjo prie gatvelėje stovinčio hot dog furgoniuko. Jie stovėjo susikabinę rankomis ir juokėsi. Mergina atsirėmė į vaikiną ir jis ją apsikabino. Ji jam mielai nusišypsojo. Kaip norėčiau, kad ten būčiau aš ir Zayn.

Sustojau savo vietoje. Aš tikrai pagalvojau, kad norėčiau būti ten su Zayn. Su Zayn, kuriam aš nerūpiu. Su Zayn, kuris man patinka, kad ir koks šiknius jis yra. Kodėl aš turėjau įsižiūrėti būtent jį? Kodėl negalėjau kokio paprasto, mielo vaikinuko?

Pajutus su vibruojant telefonui ištraukiau jį iš kišenės ir pamačiau Zayn numerį. Gyliai įkvėpiau ir paspaudusi priglaudžiau jį prie asies.

"Klausau?" atsiliepiau.

"Hope." išgirdau Zayn balsą, kurio jau spėjau pasiilgti.

"Zayn." pasakiau.

"Aš atsiprašau." jis ištarė ir aš susiraukiau.

"Kodėl?" paklausiau ir pagaliau mano kojos pajudėjo iš vietos.

"Už tai, kad elgiausi su tavimi negražiai, nors buvau tavo draugu." jis atsiduso. "Tu teisi, draugai nesielgia taip kaip aš."

"Zayn." norėjau jam kažką pasakyti, tik neradau žodžiu.

"Tu man patinki." jo žodžiai privertė mane ir vėl sustoti. "Aš tau to anksčiau nesakiau, nes man reikėjo susitikinėti su Andželika, dėl..."

"Harry man pasakojo, kad dėl kai kurių sandėrių verslininkai daro, viską ką gali, kad neprarastu." pasakiau.

"Būtent." jis pasakė. "Jie vieni iš svarbiųjų mano klientų, todėl, kad jų neprarasčiau sutikau susitikinėti su Andželika." jis paaiškino. "Aš tikrai nenorėjau tavęs atleisti, bet jie negalėjo to žinoti."

"Tai dabar nebesvarbu." pasakiau ir vėl pajudėjau iš vietos.

"Tu dabar ištekėsi už jo?" Zayn paklausė ir jo balse galėjau girdėti susierzinimą.

"Taip." paprastai atsakiau. "Kita savaite mūsų vestuvės."

"Ką?!" jis sušuko. "Taip greitai?"

"Mano mama nemato reikalo palaukti." pasakiau pavartydama akis.

"Bet... Taip greit." jis atsiduso.

"Gal galim apie tai nešnekėti?" paklausiau.

"Žinoma." jis pasakė. "Ką veiki?"

"Vaikštau." nusišypsojau. "Tu?"

"Sėdžiu kabinete." tyliai sukikenau.

"Nebūčiau pagalvojus." pasakiau ir jis nusijuokė.

"Gal nori ir vėl dirbti mano vaikų aukle?" jis staiga paklausė.

"Žinoma, kad noriu, tik per vėlai paklausiai." pasakiau.

"Aš norėjau paklausti, iš kur tavo mama sužinojo, kad tave atleidau?" jis surimtėjo.

"Tavo mergina paskundė." paprastai atsakiau.

"Mano mer... Andželika?" jis paklausė.

"Ta pati." pasakiau.

"Negaliu sulaukti kol pagaliau užbaigsiu sandėrį su jos šeima." jis pasakė. "Ji jau baigia man įkyrėt." aš nusijuokiau. "Atsiprašau, bet man jau laikas eiti į susirinkimą, jei tu nieko prieš paskambinsiu vėliau."

"Aš nieko prieš." pasakiau ir mes atsisveikinę padėjom ragelius.

Gyliai įkvėpiau ir pasisukau link netoli esančios kavinukės. Dabar ne pro šalį būtų puodelis šiltos late. Įsikišau rankas į kišenes ir pradėjau eiti link kavinukės.

Įžengusi į vidų atsistojau eilėje ir kol dairiausi pastebėjau vaikina, kuris labai priminė Harry. Jis buvo apsirengęs kaip moksliukas, turėjo didelius akinius ir šnekėjo su mielai atrodančia, drovia mergina, kuri nenustojo raudonuoti. Nusišypsojau ir kai pamačiau, kad tas vaikinas nusišypso lygiai kaip Harry išsižiojau. Ten iš tikrųjų Harry.