Paspaudžiau atsakyti ir atsiliepiau.

"Klausau?" pasakiau ir išgirdau dvyniu kikenimą.

"Aukle." pasigirdo Mėjos švelnus balselis.

"Mėja." nusišypsojau.

"Aš ir Lukas matėm tave per televizorių." ji pasakė, o paskui sukikeno. "Baik." ji kikendama pasakė. "Aukle tėtis nenustoja manęs kutenęs."

"Ir kodėl jis tave kutena?" paklausiau ignoruodama mamos žvilgsnį įsmeigtą į mane.

"Nes liūdėjau." ji pasakė ir girdėjau kaip atsipūtė. "Dabar jis kutena Luką, kuris apsimeta supykusiu."

"Linksma jums." pasakiau.

"O tau nelinksma?" ji paklausė.

"Aš dar nesu namie, todėl ir nelinksma." patraukiau telefoną toliau nuo savęs, kad galėčiau atsikosėti.

"...Pažadėjo nusivesti." ji kažką sakė ir aš girdėjau tik galą.

"Mėja, mažute gal gali pakartot?" paklausiau.

"Aš tėčiui papasakojau apie arkliukus ir jis pažadėjo mane nusivesti jų pažiūrėti." Zayn jau nebe toks griežtas jiems, kaip prieš mėnesį su virš.

"Kaip Lukas?" paklausiau.

"Vis dar serga, bet tėtis leido mums pabūti jo kambaryje ir pažiūrėti televizorių." ji pasakė ir tada išgirdau garų juoką. "Lukas pagaliau pasidavė." Mėja sukikeno ir aš tyliai nusijuokiau ir tada tik pajutau, kad mano akyse susikaupė ašaros.

"Mėja." išgirdau Zayn ištariant.

"Uh, oh." ji pasakė ir aš sukikenau. "Lukai padėk!" ji suriko.

"Aš sergu." girdėjau jo atsakymą.

"Niekas tau nepadės." Zayn žaismingai suurzgė, o tada girdėjau tik Mėjos kikenimą.

Taip norėčiau dabar būti su jais vietoj to, kad važiuočiau namo, kur manęs laukia tik dėl, kad turiu ištekėti už Styles.

***

"Hope!" man įėjus mane pasitiko Martis ir Liana.

"Neklaužados." pritūpiau ir juos apsikabinau.

"Ką tu čia veiki?" paklausė Martis.

"Kaip matot grįžau namo." nusišypsojau ir jų šypsenos padidėjo.

"Niekur nebevyksi?" paklausė Liana.

"Kuri laiką ne." mirktelėjau.

"Hope." pažvelgiau į mamą. "Kambarys."

"Taip tamstą." pavarčiau akis ir pabučiavus Marčio ir Lianos kaktas atsistojau ir pradėjau eiti link savo seno kambario.

Jie nubėgo į svetainę pas auklę, kuri gyvena mūsų namuose, kad juos prižiūrėt, nors mama visa diena būna namuose, tik kartais išeina su savo 'draugėm' išgert kavos ir papliotkint.

Uždariau duris ir atsidusau. Kodėl aš sutikau? Aš tuo metu nemasčiau. Atsisagsčiau paltą ir numetusi jį ant kėdės nuėjau atsigulti ant lovos. Palindau po kaldra ir susirangiau į kamuoliuką.

***

"Žinai kai miegi tu tikrai graži." sustingau išgirdusi jo balsą.

"Kas tave įleido?" paklausiau su užkimusiu balsu.

"Tavo mama." jis prunkštelėjo. "Ji mane pakvietė pusryčiu, sako, jūs busit vyras ir žmona turėtumėt pažinti vienas kita geriau."

"Aš prakeikiu tą diena kai pažadėjau mamai, kad tekėsiu už tavęs jei mane atleis." sumurmėjau galvą paslėpdama po kaldra.

"Tu man tikrai patinki labiau kai miegi." jis sumurmėjo.

"O tu man patinki, kai aš tavęs nematau." pasakiau ir jis nusijuokė.

"Tikėk tuo ir toliau, jei tai padės tau užmigti." jis pasakė, o aš pavarčiau akis.

"Man užmigti padeda vaizdas kai mašina tave per trenkia. Aš turiu labai lakia fantazija." pasakiau kai pažvelgiau į jį.

"Ne jau rimtai manęs taip nemėgsti?" jis pakėlė antakį.

"Aš prieš tave nieko neturiu." pasakiau pažvelgdama. "Aš nekenčiu minties, kad turiu ištekėti."

"Žinai, aš irgi nesu labai susijaudinęs dėl to." jis pasakė ir pažiūrėjau į jį su pakeltu antakiu. "Nežiūrėk į mane taip." jis nusuko žvilgsnį. "Daugiau jokių gėrimų iki paryčių, vienos nakties nuotykiu..."

"Tarsi santuoka tau sutrukdytų." prunkštelėjau.

"Aš nesu didžiulis kiaulė." jis pasakė. "Žinau, kad tu su manimi net viename kambaryje nemiegosi, tai ką kalbėt apie seksą."

"Vis dėl to tu mastai šiek tiek." nusijuokiau.

"Bent draugais galėtumėm pabandyti būti, kad nereikėtų pareit į namus, kuriuose gyvensim, ir jaustis nepatogiai." jis pasakė ir aš sutinku. "O kas jei jie prašys anūkų?"

"Aš mamai, jau pasakiau, kad tokių ji iš manęs nesulauks." pasakiau ir Harry išpūtė akis. "Blogiausiu atveju meluosiu, kad negaliu pastoti."

"Tu nenori vaikų?" jis paklausė pakreipęs galvą į šoną.

"Noriu, bet noriu, kad mano vaikų tėvas būtų mano mylimasis." pasakiau ir jis linktelėjo.

"Suprantama." jis pasakė. "Norėtum, kad tai būtų Zayn."

"Ką?" pasimečiau.

"Aš žinau. kad tau jis patinka." Harry atsiduso. "To nepastebėti yra neįmanoma."

"Tau vaidenosi." nusijuokiau mėgindama užmaskuoti, kad jis teisus.

"Jo ir mano vardas Hope." jis pavartė akis. "Žinai tu jam irgi patinki."

"Mhm." sumurmėjau. "Tiek patinku, kad jis manimi netikėjo kai pasakiau, kad Ponas Lion prie manęs priekabiavo."

"Jis tikėjo jis tik vaidino, kad netiki." Harry atsiduso ir aš pažvelgiau į jį. "Verslininku pasaulis sudėtingas, ypač jei tu esi vienišas."

"Gal paaiškintum?" paklausiau atsisėdusi.

"Jei esi vienišas ir tau pasiūlo gera sandorį iš kurio gali pasipelnyti, tu negali atsisakyti." jis gyliai įkvėpė. "Tu dėl to darai viską ką gali, bet ne tiek, kad reikia daryti jau visiškai tragiškai. Pavyzdžiui mes tuokiames dėl, kad su mūsų santuoka mano tėvai iš tavųjų gaus naudos."

"Tai išeina taip, kad mano tėvai davė jums kažką, kad tik tu vestum mane?" paklausiau susinervinusi.

"Tavo mama." jis pasakė. "Tavo mama viską suorganizavo. Ji pasakė mano tėvams, kad tai būtų puiki progą, mane priversti įsipareigoti ir mesti paleistuvio kelią."

"Žinoma mano mama." papurčiau galvą. "Ji mano, kad dėl to jog jos tėvai ištekino ją, reiškiasi, kad ji turi ištekinti mus. Ji mano, kad užtikrins mums laimingas ateitis."

"Tavo mama idiotė." pakėliau antakį. "Atsiprašau jei įžeidžiau."

"Neįžeidei." nusišypsojau.

"Girdėjau sergi." jis pasakė ir linktelėjau.

"Keista jog kosulys nurimo." susiraukiau.

"Tavo mama buvo iškvietus gydytoją, kuris tau suleido vaistų." jis pasakė ir aš supratau.

"Ji nori, kad aš būčiau tobula prieš tavo tėvus." papurčiau galvą. "Aš noriu paklausti."

"Pirmyn." jis pasisuko į mane.

"Kodėl tu nepaprieštarauji savo tėvams?" paklausiau.

"Nes jie iš manęs viską atimtu." jis šyptelėjo. "Jei aš jiems paprieštaraučiau jie paliktu mane be skatiko."

"O." te ištariau. "Bet tu gi gali darbą susirasti."

"Aš turiu darbą, esu juo patenkintas ir nenoriu pakeisti." jis pasakė. "Be to tu nesi koks trolis, tad tave vesti man nėra toks jau blogas dalykas."

"Padlaižys." nusijuokiau.

"Žinau." jis išsišiepė.

"Hope." į kambarį įlėkė laiminga mama. "Ruoškis, pietausim su Harry tėvais. Jie nekantrauja su tavimi susitikti." ji suplojo rankomis kaip mažas vaikas, kuris gavo saldainį.

"Privaloma?" paklausiau.

"Taip." ji susiraukė. "Harry pasakyk jai, kad ji nesiožiuotu, man jau ji su savo zyzimu atsibodo." pasakiusi mama išėjo iš kambario.

"Zyzeklė." jis trinktelėjo man į petį.

"Ir? Ji gali man zvimbti palei ausis su savo norais. o aš savais zyzsti negaliu? Aš taip nemanau." pasakiau ir išlipau iš lovos.

"Tu miegojai su suknele?" jis paklausė nužvelgdamas mano kojas.

"Tu taip pat būtum miegojęs, jei neturėtum jėgų ką nors padaryti." pasakiau eidama link spintos. "O dabar dink iš kambario, turiu persirengti ir," garsiai nusičiaudėjau. "Dieve. Ir pamiršau ką dar norėjau pasakyti."

"Einu." jis nusijuokė eidamas link durų. "Gal padarysi išimti per mūsų medaus mėnesį ir tą naktį galėsim." jis pajudino antakius.

"Dink iš kambario."suurzgiau ir jis besijuokdamas išėjo.

*** 

Atsiprašau jei dalis nėra viena iš įdomiausiu, mano smegenys tiesiog nedirba :/ Kelias valandas rašiau šia dalį, nes norėjau dar šiandien įkelt. Dalis prieš tai dalis gan trumpa gavosi, nors žodžiu rašiau, kaip ir visada.... Na atsiprašau jai neįdomu :/