Aš kažkaip jums per daug gera, jau kelias dienas po dvi dalis į diena įkeliu, lol :D

Aš nieko nesakiau ir laikiau savo rankas apsikabinusi jo kaklą. Jo kūnas buvo toks šiltas, kur mano tikriausiai ledinis.

Vonioje jis atsisėdo ant vonios krašto ir mane pasodino sau ant kelių. Pasilenkęs jis atsuko vonios čiaupą ir kažkaip sugebėjo užkimšti vonia, kad ji prisipildytų vandens.

Kai jis užsuko čiaupą atsistojo ir įlipęs į vonia lėtai atsisėdo. Mane pasuko, kad sėdėčiau tarp jo kojų ir atrėmė į savo krūtinę. Aš užmerkiau akis.

"Hope?" kreipėsi Zayn.

"Hm?" kilstelėjau galvą, bet neatsimerkiau.

"Aš nenorėjau tavęs užgauti su savo žodžiais ar veiksmais." jis savo delnais glostė mano rankas.

"Man neįdomu." sumurmėjau.

"Aš atsiprašau." jis atrėmė savo smakrą man į petį.

"Mhm." sumurmėjau.

"Kodėl nepasakei kas įvyko naktį tarp mūsų, kai ryte sakiau, kad neprisimenu?" jis paklausė ir aš sustingau.

"Tu melavai?" atsakiau klausimu.

"Aš tai prisiminiau vėliau, kai sėdėjau kabinete. Aš nujaučiau, kad kažkas daugiau tarp mūsų buvo ir tai neleido man susikaupti ties darbu." jis atsipūtė ir savo rankomis apsivijo mano liemenį. "Aš neprisimenu visko detaliai, bet šiek tiek. Kodėl to nepasakei?"

"Nežinau." truktelėjau pečiais. "Gal galėtum nustot klausinėti?"

"Kaip jautiesi?" jis su savo pirštais vedžiojo linijas ant mano šono ir tai mane migdė.

"Pavargusi." atsakiau.

"Na tu sušilai ir nebe drebi." jis šiek tiek mane pastūmė, kad galėtu atsistoti. "Jau galiu tave gražinti į kambarį."

Išlipęs jis pasilenkė ir pakėlė mane. Tada paėmęs rankšluosti nuo lentynos mane į jį susuko. Su kitu rankšluosčiu susuko plaukus. Jis paėmė mane ant rankų ir išėjęs iš vonios nunešė link lovos ant kurios mane paguldė.

"Ar jau galiu ją per rengti?" paklausė įėjusi Ponia Roza.

"Žinoma." pasakęs Zayn sugrįžo į vonia.

"Tu vis dar karščiuoji." Ponia Roza pasakė palietusi mano kaktą.

Ji pasodino mane ir nuėmė rankšluosti. Atsisėdo man už nugaros ir suėmė liemenėlės užsegimą.

"Kai aš atseksiu greitai užsivilk maikę." ji pasakė prieš atsekdama.

Aš linktelėjau ir jai atsegus užsivilkau juoda, didelę maikę. Ponia Roza liemenėlę numetė ant grindų ir padavė man vyriškus bokserius.

"Atsiprašau, bet geriau negalėjau rasti." ji šyptelėjo ir aš sukikenusi juos pakeičiau į savo apatinius.

Tada ji padėjo man apsimauti sportines kelnes. Ji su rankšluosčiu patrynė mano plaukus, kad jie nevarvėtu ir paguldė į lovą užtemdama kaldrą man iki smakro.

"Tuojau atnešiu sriubos, pasistenk neužmigti." pasakiusi Ponia Roza surinko mano šlapiu rūbus ir išėjo iš kambario.

Atsipūčiau ir atsiguliau ant šono. Žiūrėjau į langą, pro kurį matėsi kaip pučia stiprus vėjas ir lyja, ir mėginau neužmigti.

Išgirdus prasiveriant kambario duris pažvelgiau į jas ir pamačiau Mėja. Aš jai nusišypsojau ir ji ne drąsiai pradėjo eiti link manęs.

"Pyksti ant manęs?" ji paklausė stovėdama prie lovos.

"Ne," papurčiau galvą. "Turėčiau?"

"Per mane tu dabar sergi." ji pasakė ir aš tyliai nusijuokiau.

"Aš atėjau jau serganti." pasakiau ir atsikosėjau.

"Tai ne per mane?" ji paklausė viltingai.

"Ne." pasakiau ir ji nusišypsojo.

"Lukas su niekuo nešneka." ji pasakė ir priėjusi atsisėdo ant lovos.

"Net su tavimi?" paklausiau.

"Ne." ji papurtė galvą.

"Hm." sumurmėjau.

"Ar tau skauda?" ji paklausė pažvelgdama į mane.

"Ką skauda?" paklausiau.

"Nežinau." ji paraudo ir aš nusišypsojau.

"Man nieko neskauda." atsakiau ir ji linktelėjo.

"Mėja." iš vonios išėjo apsirengęs Zayn.

"Tėti." ji atrodė taip tarsi Zayn ją rado ten kur jai negalima.

"Eisi su manimi?" jis paklausė ir ji linktelėjo nulipdama nuo mano lovos.

"Taip." ji priėjo prie jo ir jis ją pakėlė.

Kartu jie išėjo iš kambario palikdami mane viena. Aš atsidusau ir atsikosėjusi pasisukau ant šono, kad toliau žiūrėčiau pro langą.

***

"Aukle." išgirdusi kažką sušnabždant pramerkiau akis, bet sutikau tamsa.

"Lukai?" pažvelgiau link kojūgalio pastebėjusi kažką ten stovint.

"Ar... ar galiu miegoti šalia?" ji ne drąsiai paklausė ir aš nusišypsojau.

"Aš sergu." perspėjau.

"Aš irgi." jis sušnabždėjo ir aš tyliai sukikenau.

"Eikš čia." pasislinkau į šaltesnę lovos pusę ir priėmiau jį atsigulti į šiltąją.

"Ačiū." jis atsigulė ir aš jį apklojau.

"Aš maniau, kad tu nemėgsti manęs." sušnabždėjau.

"Tu vienintelė, kuri čia dirba dėl manęs ir Mėjos, tu man patinki." jis pasakė.

"Tu man irgi patinki." sušnabždėjau ir jis prisislinko arčiau.

Aš pakėliau ranką ir ją apsikabinau jį prisitraukdama arčiau. Jis padėjo savo galvą man ant peties ir susirietė kiek galėjo. Aš švelniai pradėjau glostyti jo ranką ir užmerkiau akis. Girdėjau kaip jo kvėpavimas sulėtėja ir greitai jis užmigo. Paskui jį ir aš.

***

"Ar tu tikra, kad jautiesi gerai?" dar kartą paklausė Ponia Roza, prieš man išvažiuojant.

"Aš visiškai tikra." nusičiaudėjau.

"Tu visada gali pasilikti." ji pasiūlė ir aš sukikenau.

"Jums reikia dirbti Ponia Roza, o aš pasirūpinsiu savimi." pasakiau. "Gal apsikabinimą prieš man išvažiuojant?" ištiesiau rankas.

"Aš per sena ligoms." ji nusišypsojo ir aš sukikenau.

"Gerai, jokio apsikabinimo." papūčiau lūpas ir Ponia Roza pavartė akis.

"Greičiau pasveik." ji pasakė.

"Pasistengsiu." pasakiusi apsisukau ir pradėjau eiti prie durų kur manęs laukė Bruno.

Išėjusi į lauką Bruno atidarė man mašinos dureles ir kai aš įsėdau jas uždarė. Jis įsėdo į vairuotojo vietą ir užvedė mašiną. Atsidusau ir pasisukau į lango pusę ir stebėjau lietaus lašus lenktyniaujančius, kuris pirmiau nusiridens žemyn.

Šįryt Zayn nemačiau, kai atsibudau jis buvo išėjęs į darbą. Mėja laukė iki paskutiniosios minutės, kad galėtu atsisveikinti su manimi prieš išvažiuodama į mokyklą, o Lukas nepaliko mano lovos, kol Ponia Roza mūsų neiškrapštė iš jos, kad pavalgytumėm.

Prieš man išvažiuojant Lukas grįžo į savo kambarį, bet prieš tai man pažadėjo, kad niekur nebe bėgs. Žinoma, tai mane nuramino, bet kažkas kitas man neduoda ramybės. Atrodo grįšiu namo ir kažkas nutiks. Tikriausiai taip atrodo, nes sergu. Na kas bus, tas bus.

Pažvelgiau į priekį ir pastebėjau, kad Bruno jau įsuka į mano daugiabučio kiemą. Jis sustojo kuo arčiau įėjimo ir išlipęs iš mašinos atidarė man dureles. Aš jam padėkojau ir pradėjau bėgti link įėjimo, kad daug nesušlapčiau.

Lifte negalėjau išmesti tos keistos nuojautos, kad kažkas ne taip. Gal Liusi susipyko su Niall ir dabar liūdi? Bet ne, ji būtų paskambinus man ir iš karto papasakojus.

Galiausiai nusprendžiau nebe kvaršinti savo galvos ir lifto durims atsidarius nužingsniavau link buto. Atrakinusi duris įėjau į vidų ir sustingau.

"Hope." pasisveikino Liusi, bet aš ją nepažvelgiau.

"Mama," lėtai ištariau. "Ką tu čia veiki?"

"Kaip tai ką?" ji pakėlė savo tobula antakį. "Atvykau pasiimti tavęs namo, kad neišsisuktum nuo susitarimo."