"Nejuokinga." pasakiau papurtydama galvą.

"Aš nejuokauju." jis užsimerkė. "Niekas jo nematė nuo vakar vakaro. Šiandien jis nepasirodė mokykloje, o namuose jo nerandam."

"Prakeikimas." apsisukau ir nulėkiau į savo kambarį.

Numečiau dekį į šoną ir iš spintos pasiėmiau didelį, storą, juodą mėgstinį, kuri užsivilkau. Pagriebiau telefoną nuo spintelės ir užsimovusi batus išėjau iš kambario.

Zayn stovėjo svetainėje, kur televizorius jau buvo išjungtas. Aš jam parodžiau link durų ir nusekdama jį pasiėmiau striukę bei raktus.

"Nutuoki kur jis galėtu būti?" paklausiau besivilkdama striukę, kol ėjom link lifto.

"Ne." jis papurtė galvą. "Mėja irgi su niekuo nešneka. Aš manau, kad ji su kuo nors ir šnekėtu, tai būtum tu."

"Kodėl? Ji manęs nekenčia, nes aš palikau juos." pasakiau kai įėjom į liftą. "Lukas irgi ant manęs dėl to supyko."

"Mėja nepyksta, ji tik įskaudinta." jis pasakė ir aš atsikosėjau. "Tu sergi."

"Aš sakiau,kad sergu." pasakiau ir durims atsidarius pradėjau eiti link išėjimo.

"Pamiršau." Zayn atsiduso. "Gal tu grįžk namo."

"Ne." griežtai pasakiau ir pamačiusi Bruno mašiną nuėjau link jos.

"Aš nenoriu, kad tu dar labiau susirgtum." jis pasakė.

"Man nesvarbu susirgsiu aš labiau ar ne." pasakiau ir sustojusi prie mašinos pažvelgiau į jį. "Aš myliu Luką, kaip savo, man niekas nesutrukdys."

Atidariusi priekines dureles įsėdau į mašiną ir šyptelėjau Bruno.

"Panele Hope." jis linktelėjo.

"Bruno." pasakiau užsisegusi diržą.

"Kodėl ji gali sėdėti priekį?" paklausė įsėdęs Zayn.

"Ji mano draugė Pone." atsakė Bruno ir aš nusišypsojau.

"Bet ji ir mano..." parodžiau pirštą į jo pusę ir susiraukiau.

"Nemėgink pabaigti sakinio." suurzgiau. "Draugai taip nesielgia."

"Aš galiu paaiškinti." jis pradėjo, o Bruno pavartė akis.

"Man ne įdomu." pasakiau ir nusisukau į priekį, kaip tik kai Bruno išvažiavo į kelią.

"Į namus?" pasiteiravo Bruno, o Zayn linktelėjo.

***

"Hope." priešais mane atsirado verkianti Ponia Roza, kai įėjau į namus.

"Ponia Roza." apsikabinau ją.

"Dieve." ji verkė. "Jis dingo."

"Ššš, mes jį surasim." raminau ją ir pažvelgiau tiesiai išgirdusi tylius žingsnius.

"Aukle?" ant laiptų pasirodė Mėja.

"Mėja." pasakiau ir kai Ponia Roza mane paleido pradėjau eiti link jos.

"Kodėl jūs čia?" ji pakreipė galvą į šoną.

"Aš čia dėl Luko." pasakiau. "Žinai kur jis?"

"Lukas?" ji susiraukė ir aš užlipusi priklaupiau priešais ją. "Jis sakė niekam nesakyti."

"Mažute," padėjau savo delnus jai ant pečių. "Tu turi mums pasakyti. Jis gali būti sužeistas."

"Aš pažadėjau." ji papurtė galvą. "Ji nori pabūti vienas."

"Mėja." aš ją apkabinau. "Aš niekam nesakysiu, pažadu."

"Pažadi?" ji pažiūrėjo į mane ir aš linktelėjau.

"Pažadu." pasakiau ir ji pažvelgė į savo pirštus.

"Jis yra parke." ji pažvelgė į mane. "Ten jis eina kai nori pabūti vienas."

"Ačiū." pabučiavau jos skruostą ir atsistojau ant kojų.

"Niekam nesakyk." ji greitai pasakė ir aš linktelėjau.

"Mūsų paslaptis." parodžiau mažyli pirštą ir ji sunėrė jį su savuoju.

"Žinai kur Lukas?" paklausė Zayn kai Mėja nubėgo link savo kambario, o aš nusileidau laiptais žemyn.

"Eisiu viena." pasakiau ir pažvelgusi pro langą pamačiau, kad lauke lyja. "Ponia Roza galėtumėt atnešti Luko striukę?"

"Tuojau." ji dingo.

"Kur jis yra?" paklausė Zayn ir aš pažvelgiau į jį.

"Aš pažadėjau, kad nesakysiu, savo pažadų aš nelaužau." pasakiau.

"Hope, jis mano sūnus!" jis sušuko.

"Reikėjo apie tai pagalvot anksčiau." sušnypščiau ir kai sugrįžo paėmiau jo striukę. "Jei mane seksit, aš neisiu aps Luką."

"Aš pasirūpinsiu, kad Ponaitis Malik liktu namuose." pasako Bruno.

"Ačiū." pasakiau ir atidariau duris.

"Ačiū." pažvelgusi per petį mačiau Ponia Roza, kuri mane stebėjo.

"Nėra už ką." pasakiusi uždariau duris.

Užsidėjau striukės kapišoną ir pradėjau bėgti link vartų. Juos prabėgusi pasukau į dešinę ir bėgau tiesiai. Toje pusėje buvo parkelis, kur su dvyniais viena syki buvome nuvykę. Jis nedidelis, neturėčiau užtrukti surasti Luką, jei jis neturi kokios slėptuvės.

Pasiekusi parką turėjau sustoti, nes man truko oro, o kosulys padažnėjo. Taip pat jaučiau kaip mane pila prakaitas, nors lauke šaltą ir stipriai lyja.

Pakėlusi galvą pradėjau dairytis. Ėjau gilyn į jį ir aplinkui nieko nemačiau. Pažvelgiau supynių pusėn, bet nieko.

"Lukai!" sušukau ir ėjau toliau besidairydama. "Lukai!"

Pasukau į pusę kur daugiau medžiu, gal ten bus. Per tokia audra nenorėčiau, kad jis būtų arti medžių ypač kai ką tik sužaibavo.

"Lukai!" ši karta mano balsas buvo užkimęs ir vėl teko sustoti. "Lukai!"

"Aukle?" pamačiau ant žemės besėdinti ir šąlanti Luką.

Jis sėdėjo atsirėmęs į medį ir žiūrėjo į mane išsigandęs. Aš priėjau arčiau jo ir pamačiusi, kad jis tik su pižamą sustingau. Supratau, kad jo striukė jo nei kiek nesušildys, todėl nusivilkau savo ir priėjau prie jo.

"Užsivilk." pirma padaviau jo striukę ir jis drebėdamas įkišo rankas ir ją užsivilko.

Aš drebančiais pirštais užtraukiau užtrauktuką ir tada jo rankas įkišau į savo striukę. Jis nustojo drebėti ir apsikabino mane per kaklą. Aš nusišypsojau ir suspaudusi jį savo glėbį atsistojau. Jis savo kojomis apsivijo mano liemenį ir aš jį suėmusi geriau apsisukau ir pradėjau kelionę namo.

***

Pas pasiekiau vartus mane pasitiko Bruno ir Zayn. Zayn nieko nelaukes paėmė Luką ir aš nebuvau dar niekad tokia dėkinga. Nešti Luką tokį kelia prireikė daug jėgų, o dar tai, kad kas kelis žingsnius kosulys.

Bruno manęs net nepaklausęs paėmė į rankas ir pradėjo nešti namų link. Aš net neturėjau jėgų paprieštarauti, jis per senas nešioti tokia kaip aš.

"Lukai." viduje mus pasitiko Ponia Roza ir Rita, prie kurios stovėjo Mėja.

"Man šaltą." jis tyliai pasakė.

"Nunešk jį į kambarį." Ponia Roza pasakė Zayn ir jis tuoj pat pradėjo lipti laiptais.

"Hope." vos pramerkdama akis pažvelgiau į Ponia Roza.

"Hm." norėjau išlipti iš Bruno glėbio, bet jis nepaleido.

"Ar tu gerai jautiesi?" ji paklausė ir aš šyptelėjau.

"Pavargus." vos pasakiau. Mano balsas užkimęs.

"Dieve tu karščiuoji." ji palietė mano kaktą.

"Man viskas gerai." norėjau patraukti jos ranką, bet saviške vos pakėliau.

"Tau ne viskas gerai." ji susiraukė. "Bruno ar gali ją nunešti į jai skirta kambarį?"

"Žinoma." jis pajudėjo link laiptų.

Aš atrėmiau galvą į jo petį, nes labai sunku ją nulaikyti vietoje. Lauke mano buvo karštą, viduje dar karščiau. Norėjau pakelti mėgstinį, kad atsivėdinčiau, bet vos pajudėjau.

Bruno pasiekęs mano buvusį kambarį paguldė mane ant lovos. Kai jis pasitraukė į kambarį atėjo Zayn ir Bruno jam linktelėjęs išėjo.

"Ar Lukui viskas gerai?" paklausiau užsimerkus.

"Jam viskas gerai." jis pasakė ir pajutau jo rankas prie mėgstinio. "Tu visa šlapia."

Jis pradėjo kelti mėgstinį į viršų ir jį nuvilko palikdamas mane tik su maikę, kuria jis iš karto po mėgstinio numovė. Tada jis numovė mano sportines kelnes ir kojine su batais.

"Ar pajėgsi palysti po dušu?" jis paklausė, bet aš papurčiau galvą, nes norėjau miego.

Girdėjau kaip jis atsipučia, o po to kaip jis atsistoja. Kai buvai beveik be užminganti pajutau jo plikas rankas prie savęs, o kai jis pakėlė mane supratau, kad jis nusirengė. Pramerkusi akis pažvelgiau žemyn ir mačiau, kad jis tik su apatiniais kaip ir aš.

"Aš tai darau tik dėl tavęs." jis pasakė eidamas link vonios.