- Kas tau šiandien pasidarė? – Zayn paklausė vos įėjom į mūs... jo kambarį.

- Kas man pasidarė? – paklausiau atsisukusi į jį. – Kas tau pasidarė? Savaitgaliai yra skirti tau ir Oliui. Jei nenori jų leisti su juo, tai nesiimk jo pas save.

- Dieve mano, - delnu jis per braukė per vaidą, o tada pirštus įvėlė į savo plaukus. – Aš išėjau kai jis miegojo. Atsiprašau, kad norėjau atsipūsti.

- Tik nereikia tavo sarkazmo, - pavarčiau akis ir sukryžiavau rankas. – Tikiuosi tu tos kutvėlos nesivedi čia, kai Olis yra.

- Veduosi, - jis lėtai pasakė ir aš pradėjau jausti kaip kaistą mano kraujas.

- Kokio velnio? – paklausiau iškeldama rankas. – Nori, kad ji pakeistų mane? Aišku, kad nori, kam aš iš viso reikalinga taip? – jaučiau besikaupiančias ašaras. Velnias gal vis dėl to alkoholis nėra gerai.

- Ką? – jis pažiūrėjo į mane tarsi aš pamišus. Nenustebčiau jei tokia ir būčiau. – Tu dabar ruošiesi rodyti savo pavydo scenas?

- Jokios čia pavydo scenos, - suburbėjau rankomis apglėbdama save ir nuleisdama galvą. – Tiesiog tu visada manei, kad aš niekam tikus.

- Tu neįtikėtina, - jis iškėlė rankas, palenkė savo atgal ir suurzgė. – Nenoriu, kad Mišelė pakeistu tavęs. Kodėl turėčiau to norėti? – jis pakėlė antakį ir aš nusukau galvą.

Kaip man žinoti, kad jis nenori, jei kažkada mane, tai iškeitė į žavia blondinę. Tai prisiminus nebe suvaldau savo ašarų ir viena nusirita skruostų žemyn. Pamirksėjusi pakeliu delną norėdama nusivalyti, bet mane aplenkia Zayn priglausdamas savo nykštį ir švelniai perbraukdamas.

- Neliesk manęs, - tyliai pasakau ir patraukus veidą nuo jo delno paėjau žingsniu atgal.

- Hope, - jis atsidustą pažvelgdamas į mane. – Tau nereikia bijoti dėl Olio, - trumpam pažvelgia į lango pusę. – Mišelė yra gera mergina, sutaria su Oliu, - jis šypteli. – Oliui ji patinka, tai geras ženklas, - jis papurto galvą.

Su kiekvienu jo žodžiu jaučiu kaip mano širdis plyštą į dar mažesnius gabalėlius. Atrodo, kad ji dar labiau suniokotą negali būti, bet pasirodo klydau, kaip visada.

- Aš ne abejoju, kad ji gera, - pasakau ir jis pažvelgia į mane. Pamatęs ašaras riedančias mano skruostais jis išplėtė akis. – Bet aš nenorėčiau, kad ji liktu vieną su Oliu. Zayn tu nežinai ką desperatišką mergina gali padaryti, kad tu liktum su ją.

- Nesijaudink jam viskas bus gerai, - jis pasako paeidamas kelis žingsnius ir atsistodamas priešais mane.

- Aš dėl Olio nesijaudinu, - menkai šyptelėju ir vaizdas nuo ašarų pradeda lietis. – Aš tikiu, kad jam bus viskas gerai.

- Tai dėl ko tu jaudiniesi? – jis susiraukę ir neaiškiai, bet matau kaip jis nužvelgia mane.

- Savęs, - atsakiau ir apsisukusi išėjau iš kambario.

***

- Turiu geru žinių, - pro duris įėjo Liusi. – Šiandien tave išleidžia iš ligoninės, galėsi grįžti namo.

Pamėginu jai nusišypsoti, bet neištveriu ilgiau penkių sekundžių. Nusukusi galvą pažiūriu pro langą ir girdžiu kaip ji atsidusta.

- Hope, - ji pradėjo eiti link manęs. – Aš žinau, kad tau skaudu ir Zayn nėra šalia, bet tau reikia susiimti, - jaučiu kaip ji suima mano delną į savus. – Tavęs laukia Olis, Mėja ir Lukas, jiems reikia tavęs, - ašaros pradeda riedėti mano skruostais. – Štai rūbai, - atsidususi ji padėjo maišelį ant lovos ir atsitraukė.

Pažvelgusi į jį gyliai įkvėpiau ir lėtai atsisėdau ant lovos krašto. Pakėlusi rankas suėmiau ligoninės chalato raištelius gale ir patempiau, kad atsirištu. Rankovės laisvai nuslydo rankomis žemyn mane palikdamos iki juosmens nuogą.

Ištiesiau dešinę ranką ir pasitraukus maišelį atradau liemenėlę. Ją paėmusi užsisegiau aplink savo juosmenį, tada apsukau ir sukišau rankas pakeldamas jį į viršų ir pasitvarkydama, kad būtų vietoje. Rankomis įsikibau į lovos kraštus ir pasislinkau į priekį, kad atsistočiau. Jaučiau kaip įsitempė kojų raumenys ir jos pradėjo drebėti. Užsimerkusi kelis sykius gyliai įkvėpiau.

Išgirdusi maišelio traškesį pramerkiau akis ir pažvelgiau į Liusi, kuri ištraukė kelnaites ir atsitūpe priešais mane.

- Nagi senute, - ji patempia chalatą ir tas nukrito ant žemės. – Leisk padėsiu.

- Ačiū, - nuoširdžiai padėkoju ir jaučiu kaip ašaros rieda mano skruostais.

- Tam ir yra geriausios draugės, - ji atsistoja ir mirkteli. – Atvežiau suknele, pamaniau, kad bus lengviau apsirengti ir nevaržys judesiu.

- Ačiū, - pakartoju ir šį kartą ji mane apkabina.

Atrodo po avarijos žmoną turėtu guosti jos vyras, o ne geriausia draugė, bet Zayn manęs aplankyti nebuvo atėjęs nuo tada kai gydytojas pasakė, kad praradom savo mažylį. Nesmerkiu jo už tai. Tikriausiai jis manęs dabar nekenčia, nes tai per mane mažylis mirė. Tai aš pakliuvau į avariją.

Prisiminus tą įvyki sukukčiojau ir stipriau apkabinau Liusi. Ji atsiduso ir pakartojo mano judesius.

- Neverk Hope, - ji švelniai savo delnu pradėjo glostyti man nugarą. – Tai nebuvo tavo kaltė, - ji atsitraukė ir savo delnais suėmė mano veidą. – Kaltas yra tas vyras, kuris išgėręs nusprendė pasivažinėti. Ša.

- Tai mano kaltė, - papurčiau galvą. – Aš galėjau likti namie, bet ne man reikėjo važiuoti, kad nusipirkti sušikto šokolado.

- Hope, - Liusi ir vėl mane apkabina. – Tai ne tavo kal...

Jos balsas išgaruoja ir aš vėl sėdžiu prie vairo. Mašinoje skamba Macklemore su Ryan Lewis ir Mary Lambert daina „Same Love". Tarsi specialiai, nes Lukas šiandien išlindo iš spintos ir pasakė, kad yra biseksualas. Dar niekada taip juo nesididžiavau.

Papurčiusi galvą nusišypsojau ir perjungus pavarą paspaudžiau posūkio mygtuką. Pasukau vairą, kad suktis į dešinę ir man prieš akis sužibo ryški šviesą. Pakėliau ranką, kad prisidengti ir nesuvaldžiau mašinos. Jai pasisukus pajutau smūgį į šoną, girdėjosi ratų cypimas, viskas sukosi ratu. Paskaudus pilvui pažvelgiau žemyn ir aplinkui buvo kraujas.

- Ne... ne... ne, ne, ne, NE!

- Hope, Hope, - kažkas mane judino ir aš mėginau patraukti, kad ir kas tai yra.

- Ne, ne, ne, - verkiau, tai kartodama.

- HOPE! – greitai atsisėdau ir susidūriau su krūtine. Tvirtos rankos mane apsivijo ir aš pradėjau kukčioti.

- Ne, ne, - purtydama galvą dar šnabždėjau rankose gniauždama Zayn juodą maikę.

- Šūdas, - jis nusikeikė man prie ausies, bet tai man nerūpėjo. – Hope, mažute, - jis atsitraukė ir suėmė mano veidą. – Hope, - pakėliau į jį akis.

- Aš jį nužudžiau, - nuleidau akis ir verkiau. – Aš jį nužudžiau, - pradėjau linguoti. – Aš jį nužudžiau.

- Po velniu.

Prieš man ir vėl pakartojant tuos širdį draskančius žodžius pajutau kaip šiltos, drėgnos ir putlios lūpos paliečia mane, stiprios rankos apsiveja mano liemenį ir pirštai įsivelia į mano plaukus.

*** 

Galiu drąsiai pripažinti, kad verkiau rašydama šia dalį. Man taip gaila Hope, kad aš tiesiog... 

Zayn dabar nėra mano mėgstamiausiu žmonių sąraše. 

Gal komentarų kokių ar jūs irgi verkiat ir negalit parašyti? :')

P.S. viršuje daina, kuri grojo kai Hope važiavo mašina.