
2.2
- Jis tikras kiaulė, - Mėja suzyzė. – Dar vakar pasakė visiems, kad aš knarkiu. Ar tu gali tuo patikėti?
- Mažute, - atsirėmiau į spintelę ir pasitvarkiau telefoną. – Žinai ką padaryčiau tavo vietoje? – paklausiau.
- Ką? – ji atrodė susidomėjusi.
- Prie visų pasakyk, kad aš liepiau jam nepamiršti išsiplauti apatinių, išsivalyti dantų prieš einant miegot ir rytais. Taip pat pasakyk, kad kai grįš namo jo lauks jo mėgstamiausi rožiniai keksiukai, - pasakiusi prikandau savo apatinę lūpą ir klausiausi kaip Mėja juokiasi.
- O Dieve, - ji gyliai įkvėpė. – Jis tau niekada už, tai neatleis.
- Bet žinos, kad negalima žeminti savo sesers, - truktelėjau pečiais, net jei ji ir nemato.
- Ką aš daryčiau be tavęs? – ji atsiduso ir aš nusišypsojau.
- Sumuštum savo brolį, - atsakiau ir ji sukikeno.
- Dar ir kaip, - ji pritarė ir pasigirdo triukšmas. – Atsiprašau mama, bet jau turiu eiti.
- Smagiai praleisk laiką, - palinkėjau. – Tik neprisidirbk, juk nenori, kad tėtis vėl užpyktų.
- Aš nebe mažas vaikas, - galiu įsivaizduoti kaip ji pavarto akis.
- Žinoma ne, - pasakau, nors man ji visada išliks tą miela mergaitė.
- Tie tėvai, - ji atsiduso ir aš nusijuokiau.
- Eik, tavęs laukia, - pasakiau pasitraukdama nuo spintelės ir pradedu kulniuoti iki svetainės.
- Gerai, - kitame gale girdėjosi krebždesys. – Myliu.
- Aš ir tave, - pasakiau atsidusdama.
Mėjai padėjus ragelį atsisėdau ant sofos ir gyliai įkvėpiau. Pasiilgau tų laikų, kai Mėja su Luku buvo dar maži. Dabar jie jau dideli lanko koledžą. Gal taip neliūdėčiau, jei jie nebūtų išskridę mokytis į Ameriką.
- Mums reikia pailsėti nuo tėvų, - jie sakė. – Nes nieko neišmoksim.
Lukas tiesiog norėjo linksmintis iki vėlumos ir gyventi bendrabutį su kitais, ko Anglijoje nebūtų įvykę, o Mėja įstojo į Vašingtono universitetą. Vis dėl to ji sies savo ateitį su rašymų.
Nuskambėjus durų skambučiui pašokau savo vietoje ir padėjusi telefoną ant stalo nuėjau jų atidaryti. Pravėrusi duris pamačiau Elima ir nusišypsojau.
- Sveika, - pasitraukiau į šoną ir praleidau ją įeiti.
- Sveika, - ji iškarto nuėjo link svetainės ir įsidrėbė į sofą.
- Žinoma, jauskis kaip namie, - pavarčiusi akis užvėriau duris ir nužingsniavau į svetainę.
- Zayn jau pasiėmė Oliverį? – ji paklausė ignoruodama mano sarkazmą.
- Prieš pora valandų, - atsisėdau ant sofos. – Kas?
- Man reikia tavęs, - pakėlusi antakį pažiūrėjau į ją.
- Atsiprašau, bet merginos manęs netraukia, - pasakiau ir ji nusijuokė.
- Kaviša, - ji nusiramino. – Aš dirbu laikrašti, ką tu jau žinai, - ji pavartė akis. – Neseniai įvyko žmogžudystė, man teks apie ją aprašyti, - ji mielai nusišypsojo. – Mano fotografas susirgo ir...
- O, ne, ne, ne, - papurčiau galvą. – Aš nemokų fotografuoti.
- Liusi sakė, kad kažkada fotografavai, - ji sunėrė savo pirštus ir maldaujamai pažiūrėjo į mane.
- Tai buvo laikinas hobis, dvyliktoje klasėje, žinai prieš kiek metų? Dabar tie fotoaparatai "mandri" ir aš dar ne tą mygtuką paspausiu, - numojau ranką ir nusukau akis, kad nereikėtų žiūrėti į jos maldaujančias akis.
- Aš pasakysiu ir parodysiu kokį, man labai reikia, Hope, - ji zyzė ir aš pavarčiau akis.
- Kodėl Liusi negali padėti? – paklausiau.
- Ji pasimatyme su Niall, - ji pasakė.
- Ar jiems neatsibosta? Kiekviena diena, - pirštais nubraukiau sruogas sau nuo veido.
- Jie įsimylėję, - Elima užgynė. – Prašau.
- Kada tau reikia? – paklausiau atsidusdama.
- Būtų gerai, kad išeitumėm po kelių minučių, dar noriu suspėti, kad nufotografuoti kūną, - išpūstomis akimis pažvelgiau į ją.
- Negalėjai anksčiau pasirodyti? – paklausiau atsistodama.
- Sorry, - ji šyptelėjo ir aš pavarčiusi akis patraukiau link savo kambario. – Vakare eisim į kokį klubą atsipalaiduoti. Liusi irgi prisidės.
- Tai ji į klubą eiti gali, bet kai reikia pagalbos ji jau pasimatyme?! – prieš uždarydama kambario duris.
- Čia gi Liusi! – išgirstu ją sušunkant ir nusijuokiu.
Aš kartais džiaugiuosi, kad su Elima susipažinau geriau, ji gera draugė, padėjo po skyrybų, bet kartais gailiuosi, nes dažniausiai man tenka būti jos pagalbininkei arba tenka keliauti ten kur ji su Liusi susitarė, net jei nenoriu, nes jos mane priverčia.
Be jų tikriausiai neturėčiau daugiau draugių. Tiesiogiai, nes su Melanie susitinkam, kai ji atvyksta su Harry į Anglija.
***
Merginos kūnas atrodo klaikiai. Jos šviesus plaukai purvini, matosi kelios šakelės. Apatinė lūpą prakirsta, ant kaklo matosi smaugimo žymės. Ji nuoga ir puikiai matosi smeigimo žymės į jos pilvą, aplinkui ją žolė ne žalia, o raudona. Jos riešai, bei kojos surištos. Ant šlaunų matosi balto taškeliai, bei linijos. Šitam nereikia genijaus, kad žinoti jog ji buvo išprievartauta.
- Kaip jai nepasisekė, - Elima tyliai pasakė. – Einu iki detektyvo, tu fotografuok. Atsimeni, kuris mygtukas?
- Aš gal sena, bet atmintimi dar nesiskundžiu, - pasakiau ir ji nusijuokė.
- Dvidešimt devyni dar ne sena, bet netoli, - ji mirktelėjusi pasisuko link detektyvo, kuris šnekėjosi su darbuotojais iš morgo.
Dar ir kaip sena, mintyse sumurmu ir pakeliu fotoaparatą. Dar karta pažvelgiu į merginą ir atsidususi jį įjungių. Priėjusi arčiau padarau viena nuotrauką, nufotografuodama ne per daugiausiai jos kūno, nes nuotraukas tikriausiai uždraustų, jai būtų visas jos sužalotas kūnas. Paėjusi į šoną pakreipiu kamerą kitu kampu ir paspaudžiu mygtuką.
- Įdomu kaip detektyvui pavyks pranešti merginos tėvams kas nutiko, kai ji yra iš Amerikos, - išgirstų viena iš morgo darbuotojų pasakant.
- Kaip tėvams reaguoti, kai jie sužinos, kad jų dingus dukrą kitoje šalyje ir dar nužudyta, nenorėčiau būti jų vietoje, - kitas pasako ir praėję pro mane ištiesia lavonmaišį šalia kūno.
- Panele atsiprašau, bet jums teks pasitraukti, - pirmasis pasako ir aš linktelėjusi pasitraukiu.
- Nufotografavai? – paklausė priėjusi Elima.
- Taip, - ištiesiau jai fotoaparatą. – Ta mergina iš Amerikos, - pasakiau.
- Žinau, detektyvas tiek pasakė, - ji įsidėjo kamerą į savo rankinuką.
- O kas jai jos vietoje būtų buvusi Mėja? – paklausiu ir ji pažvelgia į mane.
***
Grįžus namo nusispyriau batus ir nušliaužusi į svetainę įsidrėbiau į sofą. Sugraibius televizoriaus pultelį įsijungiau jį ir susiradau the CW kanalą. Gal rodys serialą su broliais. Prakeikta Liusi užkabino mane ant kito serialo.
Pamačius Dean veidą atsiguliau ant pilvo ir padėjusi pultelį susikišau rankas po pagalvėlę. Brolių metas.
Nespėjau pažiūrėti net dešimties minučių, kai prasivėrė mano namo durys ir pro jas įėjo Liusi. Man reikia įsigyti nauja spyną ir visada rakinti duris.
- Hope, - ji įėjo į svetainę. – Ką darai?
- Žiūrių brolius, - pavarčiau akis ir pasirodžius angelui-brūkšnelis-liuciferiui nusijuokiau. Misha puikiai vaidina Liuciferį.
- Nėra tam laiko, - ji išjungė televizorių ir aš suurzgiau.
- Kodėl? – suzyziau pažvelgdama į ją.
- Mes šiandien varom į klubą, duh, - ji pavartė akis ir pajudėjo link manęs.
- Eik šalin, - apsikabinau pagalvėlę ir susiriečiau. – Po to ką mačiau, klubai man nerūpi.
- Reiškiasi į klubus mes varysim, - ji patempė mane už rankos.
- Liusi, - suurzgiau ir ji pavartė akis.
- Hope, - ji mane pakopijavo. – Keli savo šikną ir eini išsimaudyti, o drabužius aš surasiu.
- Sėkmės ieškant, - nusišypsau, nes žinau, kad pas mane spintoje nieko seksualaus neras.
- Man tokios nereikia, - ji nusišypsojo ir aš sunerimau.
- Man tu nepatinki, - pasakiau pakildama nuo sofos.
- Ačiū, - ji išsišiepė ir aš papurčius galvą pradėjau eiti link dušo.
- Tu keista, - pasakiau.
- Pasakyk, tai ko dar nežinau! – kai ji susituokė su Niall tapo per daug laiminga.
Papurčiusi galvą įėjau į vonią ir pravėrusi dušo stiklines duris pasukau rankėneles, kad vanduo sušiltu. Atsitraukusi nusivilkau savo rūbus ir išsirišau plaukus. Nuo lentynos paėmiau švarų rankšluostį ir pasikabinau šalia dušo, kad būtų po ranka, kai baigsiu maudytis.
Įžengusi po šilto vandens srovę užmerkiau akis ir uždariau duris. Pakėlusi galvą nubraukiau šlapius plaukus nuo savo veido ir leidau vandens lašeliams riedėti mano odą.
Siekiau šampūno kai prieš akis man iššoko Zayn atvaizdas. Jis buvo nuogas, o ant jo veido tą pasipūtėlišką šypsena, kuria išmokau mylėti. Jo tatuiruotės margino krūtinę, bei rankas. Priėjęs arčiau jis įėjo šalia manęs ir atsistojo priešais. Savo delnus padėjo man ant klubų ir prisitraukė arčiau.Palenkęs galvą jis sukando mano kaklo odą ir aš suaimanavau.
Krūptelėjusi pramerkiau akis ir vėl viena likau duše. Nesvarbu, kad praėjo pora metų, bet aš vistiek negaliu jo išmesti iš galvos. Prakeiktas Zayn ir prakeikta ta diena, kai pamilau jį.
***
Veiksmo ne daug, bet dalis ilgesnė, nei prieš tai xd
Tikiuosi dar nepradėjau nusivažiuoti xd
Komentarų? Prašau? *le šuniuko akytės*
Bạn đang đọc truyện trên: Truyen247.Pro