- Elima? - ji nustebo, o aš pakėliau antakius. - Taip, tuoj, - Zayn priėjęs ištiesė telefoną. - Sakė svarbu.

- Mhm, - paėmusi išėjau iš virtuvės ir priglaudžiau telefoną prie ausies. - Sveika.

- Labas! - aplink ją girdisi širmulys. - Turiu klausimą.

- Kokį? - paklausiau pasiremdama į sieną.

- Ar turi trumpą, prie kūno priglundančia suknelę? - ji paklausia pridususiu balsu.

- Ne, kodėl klausi? - susiraukiau, kam jai tokia suknelė?

- Nieko atvešiu, - girdėjau kaip ji gyliai įkvepia. - Dieve kaip nekenčiu savo gyvenimo, - ji sumurmėjo, o aš nusijuokiau. - Nesijuok, geriau žiūrėk, kad būtum nusipraususi ir karštai pasidažiusi iki šešių, tada atvažiuosiu tavęs.

- Ką? Kam? Kodėl? - greitai paklausiau išsitiesdama ir susiraukdama.

- Viso, pasimatysim vėliau, bučkis. - ji suskubėjo tai pasakyti.

- Elimą! - sušukau į telefoną, bet ji jau buvo padėjusi ragelį. - Aš tavęs nekenčiu. - sumurmėjau.

- Kas nutiko? - pakėlusi akis pažvelgiau į Zayn, kuris stovi virtuvės tarpdury.

- Elima, būna tiesiog Elima. - atsidusau ir įsidėjau telefoną į kišenę. - Daugiau neimk mano telefono.

- Kodėl? - jis susiraukė, o aš pakėliau antakius. - Visada imdavau.

- Tas visada buvo kai mes buvome kartu, dabar tu man niekas, todėl nelysk kur tau nereikia. - pasakiau ir pajudėjau link virtuvės.

- Mam, valgysi blynų? - Mėja paklausė padėdama lėkštę su blynais ant stalo.

- Jei pasidalinsi. - šyptelėjau.

- Ne, manau aš juos sau pasiliksiu. - ji iš šaldytuvo paėmė sirupą. - Tau gal dietos reikėtų.

- Ką?! - apsimestinai, kad įsižeidžiau sušukau. - Ar aš stora? Oli ar aš stora?

- Gal. - jis truktelėjo pečiais net nepažvelgęs į mane, o į savo blynus.

- Ačiū. - sumurmėjau.

- Jei įdomi mano nuomone, tai tu visai ne stora. - Zayn pasakė atsirėmęs į spintelę.

Pažvelgiau į Mėja, kuri šyptelėjo sau ir pradėjo dėtis blynus. Ta maža...

- Ačiū. - pasakiau nusprendusi, kad geriau nepriekaištausiu. - Pasiūlyčiau blynų, bet ne aš juos kepiau. - pasakiau pasiimdama lėkštę ir nueidama atsisėsti prie stalo.

- Tėti nori blynų? - Mėja paklausė pažvelgdama į jį.

- Ne, ačiū. - Zayn atsakė. - Skanaus.

- Ačiū. - Mėja su Oliu atsakė.

Įsidėjusi blynų atsisėdau ir pradėjau valgyti. Žinojimas, kas Zayn už nugaros vertė mane jaustis nepatogiai. Jei jis bent prisidėtu pavalgyti. Jaučiu, kad paprasti naminiai blynai jam jau per prastas maistas. Žinant jo mergina, nesistebėčiau jei ji pavertė jį apie prabangą begalvojanti mulkį. Mulkis jam tikrai tinka. Sukikenau sau po nosimi.

- Kas nors juokingo? - išgirdusi klausimą pakėliau galvą ir pastebėjau, kad visi žiūri į mane.

- Ne. - papurčiau galvą ir pajutau kaip skruostai nusidažo raudonai.

***

- Nepamiršk paskambinti, kai nuvyksit, gerai? - paklausiu patvarkydama kuprinę ant Olio pečių. - Taip pat kiekviena diena, nes kitaip nenustosiu nerimauti, o tada mane ištiks širdies smūgis ir aš atsidursiu ligoninėje, kur ne išgyvensiu.

- Mam, ne manai, kad šiek tiek perdedi? - Mėja paklausė pakeldama antakį.

- Ne. - papurčiau galvą.

- Nepamiršiu. - Olis pasakė atsitraukdamas. - Viso.

- Viso. - pamojavau išlydėjusi pro duris.

- Na ką, likom dviese? - Mėja pasakė pamojavusi. - Ką veiksim?

- Gal nori papasakoti kaip čia atsiradai? Ir dar naktį? - paklausiau uždarydama duris ir atsisukdama į ją.

- Sulčiu? Arbatos? - Mėja pajuda link virtuvės ignoruodama mane.

- Taip lengvai ne išsisuksi. - pasakiau eidama iš paskos.

- Aš nenoriu apie, tai šnekėtis. - Mėja sumurmėjo sukišusi galvą į šaldytuvą. - Gal galim tai atidėti vėliau?

- Negalim. - pasakiau sukryžiavusi rankas. - Dabar pasakok.

- Įsivėliau į bėda ir man reikėjo išvykti. Tai tik savaitei. - ji greitai pasakė uždariusi šaldytuvą ir kaktą atrėmusi į dureles.

- Kas nutiko. - paklausiau priėjusi.

- Susipykau su vaikinu. - ji pasakė tyliai ir nesusilaikius ją apkabinau.

- Dėl ko? - paklausiau glostydama jos nugara.

- Jis nėra geras ir mėgsta daryti blogus dalykus. - ji sumurmėjo man į petį. - Ir mes dėl to susipykom.

- Ak, Mėja. - atsidusau.

- Aš tiesiog paprašiau, kad jis nustotu, bet jis supyko, o tada pradėjo sakyti, kad aš pavojui ir panašiai, tai nieko nelaukus atvykau čia. - ji gyliai įkvėpė, o mano maikė sudrėko nuo jos ašarų. - Atsiprašau.

- Tu visada čia laukiama. - pasakiau stipriau suspausdama. - O tavo vaikinas kvailys.

- Tu to nesakei. - ji sukikeno ir aš nusišypsojau.

- Moki dažyti? - paklausiau, o Mėja atsitraukusi pažvelgė į mane su pakeltu antakiu. - Kodėl aš to paklausiau? - atlenkusi galvą atgal sumurmėjau.

- Kam? - ji paklausė atsitraukus.

- Elima sakė, kad iki šešių turiu laukti jos „karštai pasidažiusi". - pacitavau Elimos žodžius.

- O. - Mėja išsišiepė. - Na, mamyte, eik maudytis, o aš susiruošiu.

- Man jau, tai nepatinka. - pasakiau judėdama link savo kambario.

- Nemurmėk, o žingsniuok. Laikas tiksi, tik, tak. - Mėja pasakė išsiduodama, kaip laukia mane išdažyti.

- Tu mane gazdini. - pasakiau žvilgtelėdama.

- Gerai. - ji plačiai nusišypsojo.

***

- Viskas. - nusišypsojusi Mėja atsitraukė ir leido man pažiūrėti į veidrodį.

- Jei atrodysiu kaip klounas, geriau bėk. - pasakiau pirštu bestėldama į jos pusę.

- Atrodai kaip baisus klounas, su per plačia raudona šypsena, ryžais plaukais ir nubėgusiu makiažu. - Mėjos sarkazmo nepastebėti buvo neįmanoma.

- Ačiū, panele Sarkazmonija. - pasakiau pavartydama akis.

- Prašom. - ji pasakė ir aš pagaliau pažvelgiau į veidrodį.

Turiu pripažinti, kad Mėja išmano ką daro. Mano lūpos paryškintos ryškiu, tamsesnės vyšninės spalvos lūpdažiu, akis išryškina tušas, per kurį limpa mano blakstienos, taip pat ji naudojo juodus akių šešėlius, kuriuos ji panaudojo labai gražiai. Iš Elimos sužinojom, kad suknelė bus juoda, todėl Mėja ir derino juodus šešėlius.

- Gerai, aš ne atrodau kaip klounas, tavo laimei. - pasakiau paliesdama savo garbanas.

- Ačiū. - Mėja plačiai nusišypsojo ir nuskambėjo durų skambutis. - Aš atidarysiu.

Mėjai išėjus vėl pažvelgiau į veidrodį. Manomintyse vienas klausimas: ką šįkart sumanė Elima?    

*** 

Šiaip dalies kelti dar nežadėjau, nes norėjau palaukti kol parašysiu dar pora, už tai, kad ilgai nekėliau, bet pagalvojau, kad nebekankinsiu c: 

Dalis būčiau įkėlusi dar praeita savaite, bet taip nutiko, kad mano katytė, jei dar tik kokie 4-5 mėn. buvo, mirė ir nuotaika subjuro. Nusprendusi nieko nedaryti atradau nauja serialą, Gotham, per tą įdomumą visai dalių rašyti nesinorėjo. Po jo sekė Agents of S.H.I.E.L.D. kurio jau paskutinį sezoną žiūrių c': Todėl labai atsiprašau, kad teko dar šiek tiek palaukti c': Rytoj pasistengsiu parašyti kitas dvi dalis ir jas įkelti, jose turėtu būti nemažai veiksmo, bent man taip atrodo c:

O dabar prie kito reikalo. Nenoriu nuskambėti kaip pikta raganą, kuri pyksta ant viso pasaulio, bet prašau nustoti klausinėti "Kada kita dalis." Su manimi to žinoti neįmanomą. O kadangi, tas pastovus klausimas man jau stovi gerklėje, maloniai noriu paprašyti, kad to nebeklaustumėt. Žinau, kad įdomu kada nauja dalis ir tas laukimas erzina, bet jau taip išeina. O kad nekiltu pagundą daugiau to rašyti, štai perspėjimas. Kiekvienas komentaras, kuriame bus bent žodeliu paklausiama kada nauja dalis, privers laukti dalies dar ilgiau. Vienas toks komentaras, viena papildoma diena laukti ilgiau. Atsiprašau, jei skambu nemandagiai ar dar kaip, bet jei norit naujos dalies greičiau, tai jau geriau rašykit normalias, ne trumpas nuomones. Sorry c':