"Hope! Hope!" papurčiau galvą ir supratau, kad guliu ant kelio.

"Um." pasitryniau kaktą ir pažvelgusi į mašiną pastebėjau, kad jos lempos nebedega.

"Hope?" pakėliau akis ir pamačiau Bruno.

"Bruno." linktelėjau ir atsistojau. "Kaip aš..."

"Nežinau," jis padėjo savo delnus ant mano pečių. "Viena akimirką jūs stovit, o kita jūs jau gulit."

"Oh." atsidusau. "Kodėl tavo mašinos lempos nedega?" nukreipiau temą.

"A, jas reikia sutvarkyti. Sugedo." jis pasikasė pakaušį.

"M." numykiau ir pasitvarkiau. "Aš jau eisiu, netrukdysiu."

"Gal jūs pavežti?" jis pasisiūlė, bet aš papurčiau galvą.

"Nereikia." šyptelėjau.

"Bent taksi išsikvieskit." jis susiraukė.

"Būtinai." linktelėjau.

"Iki rytojaus Panele Hope." jis pasakė ir aš sustojau.

"Bruno." apsisukau.

"Taip?" jis paklausė.

"Gal galėtum už mane padėkoti Poniai Rozai?" paklausiau.

"Kodėl?" jis priėjo arčiau.

"Mane atleido," papurčiau galvą ir gyliai įkvėpiau. "Aš nebedirbu Ponui Malik."

"Ką?" jis nustebo. "Kodėl?"

"Nėra skirtumo." pasakiau ir vėl apsisukau. "Tik pasakykit Poniai Rozai, kad aš dėkoju už viską."

"Gal jūs parvežti? Vis dėl to paskutinis kartas." jis pasakė ir sustojau.

"Gerai." apsisukau ir grįžau link mašinos.

"Sėskit į priekinę vietą." papurčiau galvą ir įsėdau.

"Tikiuosi Zayn už tai ant tavęs nepyks." pasakiau užsisegusi saugos diržą.

"Ponaitis Malik, gali pykti kiek nori." jis apsuko mašiną. "Bet kai Ponia Roza sužinos, kad tavęs nėra jis galės slėptis savo biure."

"Kodėl?" pažvelgiau į jį.

"Tu patikai Poniai Rozai, o Zayn tave atleido." jis nusišypsojo.

Aš tik papurčiau galvą ir nusisukau žiūrėti pro langą.

***

Atrakinusi buto duris radau jį tuščia vadinasi Liusi liko pas Niall. Užrakinau duris ir atsidususi nužingsniavau link savo kambario.

Numečiau kuprinę į kampą ir iš spintos pasiėmiau pižamą. Batus ir striukę palikau kambarį, nueidama į vonią.

Rūbus pasidėjau ant spintelės ir įjungiau vandenį duše, kad sušiltu. Nusirengiau ir palindusi po šilto vandens srove atsipalaidavau. Pasitryniau pakaušį, kurį skaudėjo. Šiandien ir vėl nutiko tas pats. Kai aš būnu susikrimtusi ir kas nors mane iš gąsdina aš trumpam prarandu sąmonė. Nemaloniausias dalykas.

Susisukusi plaukus į rankšluosti išsiploviau dantis ir išjungusi šviesą grįžau į kambarį. Rankšluosti pakabinau ant kėdės ir atsigulusi į lovą susisukau į kamuoliuką.

Užmerkiau akis tikėdamasi, kad užmigsiu, bet tai nenutiko. Atsipūtusi įsijungiau televizorių ir ėjau per kanalus kol suradau savo mėgstamiausias filmą: Karibų Piratai. Nežinojau, kad juos rodo, bet nesiskundžiau nes galiu akis paganyti į Johnny Depp. Rojus mano akims.

***

"Hope. Hope." mane kažkas judino ir galiausiai atmerkusi akis pamačiau čia sėdinčia Liusi.

"Kas yra?" paklausiau atsigulusi ant nugaros ir pamirksėdama.

"Tu karščiuoji." ji pasakė priglausdama delną man prie kaktos. "Gal šiandien neik į darbą."

"Aš tokio neturiu." nusijuokiau.

"Ką?" ji susiraukė ir atsisėdo patogiau. "Papasakok."

"Zayn vakar mane atleido." pasakiau. Žinau, kad Liusi galiu papasakoti viską. "Ponas Lion priekabiavo prie manęs ir kadangi aš jam nepasidaviau, jis man trenkė." jos akys nukrypo link skruosto, kuris tikriausiai raudonas arba pamėlynavęs. "Paskui suvertė kaltė ant manęs, tipo aš prie jo lindau. Tada pasakė Zayn: Ji siūlėsi už pinigus, Zayn nežinojau, kad pas tave dirba kekšės."

"Koks šunsnukis." susiraukė Liusi.

"Tu to nesakiai." šyptelėjau.

"O kaip vaikai?" ji pažvelgė į mane ir aš atsidusau.

"Jie ant manęs supyko." pasakiau pažvelgdama į savo pirštus. "Luko nemačiau kai išėjau, o Mėja verkė."

"Jie tau atleis." ji šyptelėjo.

"Norėčiau." pasakiau ir atsikosėjau. "Gal aš sergu?"

"Aš einu užkaisiu arbatos, o tu lieki lovoje."

"Žinoma, mama." pavarčiau akis.

"Viskas tik dėl mano mažytės." ji sukikeno ir aš nusišypsojau.

Susisukau į kaldrą ir užmerkiau akis. Kai tik atsiguliau patogiai išgirdau suskambant mano telefoną. Nusiridenau ant kitos pusės ir nuo spintelės paėmusi telefoną pažiūrėjau kas skambina. Pamačiusi Zayn numerį susiraukiau.

"Taip?" atsiliepiau.

"Hope, aš..." jis pradėjo.

"Jei nori pasiaiškinti man neįdomu." nutraukiau jį.

"Tu nesupranti." jis atsiduso. "Ar galėčiau su tavimi susitikti?"

"Nemanau." papurčiau galvą.

"Kodėl?" jis paklausė.

"Pirma: neturiu su tavimi apie ką kalbėti," pasakiau ir pajudinau nosį, nes man ją pradėjo niežėti. "Antra: aš sergu." ir tai paliudijo mano čiaudulys.

"Aš galiu užsukti pas tave, atvesčiau ko nors." jis pasisiūlė, o tai privertė mane nusijuokti.

"Ačiū, nereikia." pasakiau ir nusivaliau išriedėjusias ašaras.

"Hope." jis tyliai pasakė mano vardą.

"Viso gero Pone Malik." padėjau ragelį ir leidau ašaroms ristis mano skruostais.

"Tau jis patinka." išsigandusi pažvelgiau į Liusi, kuri stovėjo tarp duri.

"K-ką? N-ne." papurčiau galvą meluodama.

"Hope." ji šyptelėjo ir atsigulė ant lovos. "Aš tave pažįstų ir žinau kada tu meluoji. Tau jis patinka."

"Ir kas." atsipūčiau. "Vistiek aš jam niekada nepatikčiau."

"Niekada nesakyk niekada." ji mirktelėjo ir aš sukikenau.

"Reikia mamai nesakyti, kad aš be darbo, nes man teks grįžti namo." pasakiau.

"Na iš manęs ji šito nesužinos." ji parodė, kad užsitraukia užtrauktuką.

"Žinau." sukikenau ir Liusi išėjo, nes paliko arbatą.

***

"Ar tu tikra, kad tau viskas bus gerai?" Liusi paklausė prieš išeidama į darbą į kurį vėluoja jau pora valandų.

"Man viskas bus gerai." linktelėjau ir stumtelėjau link durų. " Aš ne busiu tavo pasiteisinimas kodėl tu ne darbe.

"Gerai." ji iškėlė rankas. "Einu."

"Gero darbo." pamojau.

"Mhm." ji susiraukė, o aš sukikenau.

Atsikosėjus uždariau duris ir labiau susisukusi į dekį ėjau link svetainės. Atsisėdusi paleidau "Sostų karus" ir patogiai įsitaisiusi pradėjau juos žiūrėti.

Bet tai truko ne ilgai. Kažkas pabildeno į duris, o aš spėju, kad tai Liusi ir, kad ji vėl paliko raktus namie.

"Liusi, prisiekiu, jai..." atidariau duris ir užtilau. "Zayn? Ką tu čia veiki?"

"Lukas." jis gyliai kvėpavo. "Lukas dingo."

***

 Vis dėl to man pavyko įkelti dar viena dalį :D 

Gal ir nėra ilga, bet šis bei tas ;)