"Aš esu auklė." pasakiau jai ir sukryžiavau rankas.

"Ir? Tai nereiškia, kad tu turi būti čia" ji žvairavo į mane.

"Gerai." truktelėjau pečiais ir pradėjau eiti link namo.

"Tu nesiruoši prieštarauti?" ji paklausė ir aš pavarčiau akis.

"O kodėl turėčiau? Juk ne aš šventės organizatoriaus mergina, ne aš vadovauju." pasakiau ir nepažvelgusi į Zayn tęsiau savo kelią iki namo.

"Būtent ir geriau to nepamiršk!" ji sušuko prieš man nueinant.

"Ar nori, kad vykčiau kartu?" paklausė priėjusi Liusi.

"Ne, grįšiu pati. Tu pasilinksmink." mirktelėjau jai ir įžengiau į vidų.

Įėjusi į vidų nuėjau iki virtuvės atsisveikinti su Ponia Roza. Vos įžengiau į virtuvę sustingau. Ponia Roza ir Bruno juokėsi kol Ponia Roza kažką pasakojo. Aš atsikrenkščiau vos slėpdama šypseną ir jie pažvelgė į mane.

"Atsiprašau, kad trukdau aš atėjau tik atsisveikinti." pasakiau ir Ponia Roza susiraukė.

"Atsisveikinti? Bet šventė dar net nepasibaigė, vaikai tortų net nevalgė." ji priėjo arčiau.

"Na, aš esu čia nepageidaujama, todėl jau eisiu." apkabinau Ponia Roza. "Geros šventės."

Atsitraukiau ir apsisukusi pradėjau eiti link išėjimo.

"Su kuo tu grįši?" išgirdau storą Bruno balsą ir apsisukusi pažvelgiau į jį su šypsena.

"Taksi." pakėliau antakį kai jis susiraukė. "Kas nors blogai?"

"Aš tave parvešiu." jis atsistojo.

"Nesivargink." greitai pasakiau. "Aš nenoriu trukdyti, kad ir kas čia vyko."

"Nieko nevyko." nusijuokė Ponia Roza ir pamojo ranką, kol jos skruostai paraudo.

"Mhm." pakėliau antakį.

"Eime, Panele." nekantriai pasakė Bruno.

"Eime." pasakiau.

***

Įėjusi į butą tiesiu taikiniu nuėjau į savo kambarį. Daiktus numečiau ant stalo, o pati nusimovusi batus susirangiau ant lovos. Atsiguliau ant šono ir žvelgiau pro langą. Pajutusi besikaupiančias ašaras užsimerkiau ir gyliai įkvėpiau.

Draugai neleidžia savo merginom aiškinti jų draugams ar aš klystų? Turėjau nuo pat pradžių žinoti, kad Zayn tai buvo tik žaidimas, visa tą draugystė ir paskui dar tas bučinys, kuris jam nieko nereiškė. Jis tikriausiai buvo su kažkuo susilažinęs.

Atsipūčiau ir mėginau pamiršti šia dieną. Tikiuosi Liusi paduos dvyniams jų dovanas. Apsisukau ant kito šono ir apsikabinau Tedy. Užmerkiau akis ir gyliai įkvėpusi atsipalaidavau leisdama sau pamiegoti.

***

"Šūdas." išgirdus kažką nusikeikiant pramerkiau akis ir susiraukiau.

Kambaryje buvo tamsų ir pro langą švietė mėnulis. Pažiūrėjau į telefoną kiek valandų radau viena žinutę. Ją atidariau ir perskaičiau.

'Sorry, šiąnakt miegosiu pas Niall, todėl manęs nelauk ;) Su meile, Liusi'

Pavarčiau akis ir išgirdusi kažką nukrentant sustingau. Aš visai pamiršau kas mane pirmoje vietoje prikėlė. Lėtai ir tyliai išlipusi iš lovos priėjau prie atidarytų mano kambario durų.

Pažvelgiau į koridorių ir galėjau matyti susilenkusio žmogaus siluetą. Pagriebiau kambario kampe stovinčia beisbolo lazdą, ją man padovanojo Liusi, ir tyliai išėjusi į koridorių pradėjau eiti link silueto.

"Ugh." jis sustenėjo ir aš susiraukiau.

"Zayn?" kreipiausi ir žmogus pasisuko į mane pusę.

"Hope?" išgirstų Zayn balsą, kuris išduoda, kad jis išgėręs.

"Ką tu po velniais čia darai?" paklausiau ir įjungiau šviesą.

"Ji norėjo miegoti su manimi, bet aš nenorėjau." jis papurtė galvą ir pažvelgė į mane. Jo akys buvo paraudusios tarsi jis būtų verkęs. "Aš nenorėjau su ją miegoti."

"Su kuo?" sukryžiavau rankas, lazdą atrėmiau į sieną.

"Su, su," jis susiraukė. "Pamiršau, ji šiandien nepaliko manęs ramybėje." jis su delnu perbraukė per savo veidą.

"Andželika?" paklausiau ir jo žvilgsnis pasilieka įsmeigtas į mane.

"Manau." jis lėtai linktelėjo. "Bet aš nenorėjau." jis pradėjo eiti link manęs ir aš padėjau žingsnį atgal, kas privertė jį susiraukti ir sustoti. "Ji mane vertė, bet aš pasakiau, kad ji negraži ir pabėgau."

"Negraži?" kažkodėl tai mane prajuokino.

"Ne." jis išsišiepė pamatęs mano šypseną. "Tu turi gražia šypseną."

"Tai tau nepadės." parodžiau pirštų į jį. "Tavo mergina išvarė mane iš dvynių vakarėlio, o tu nieko nesakiai."

"Atsiprašau." jis nuliūdo. "Aš nenorėjau, kad tu išeitum." jis susiraukė.

"Mhm." sumurmėjau.

"Aš tikrai nenorėjau." jis vėl dėjo žingsnį atgal, bet kai šį syki aš pasitraukiau atgal, jis ne nustojo eiti. "Aš jos nekviečiau į gimtadienį, bet ji pasirodė kartu su savo tėvais." jis pasakė pro sukastus dantis ir aš atsirėmiau į sieną.

"Zayn." sušnabždėjau kai jis sustojo priešais mane, mūsų krūtinės lietėsi, o jo akys nepaleido manųjų.

"Aš norėjau, kad tu būtum su manimi." jis pasakė liūdnų balsų. Reikia atsiminti, kad girto Zayn nuotaikos greitai keičiasi.

"Um." nežinojau ką sakyti. Nuo artumo mano keliai link, o mano kvėpavimas pagreitėjo ir širdis daužėsi kaip pamišusi.

"Hope." jis ištarė su šiurkštesniu balsu, kuris privertė mano kūnų nusiristi šiurpuliukais.

"Taip?" paklausiau ir liežuvių sudrėkinau savo lūpas.

"Ne daryk to." Zayn pasakė su skausmu pilnu balsu.

"Ar viskas gerai?" sunerimau.

"Ne." jis suurzgė ir staiga mūsų kūnu neskyrė nei milimetras. "Man nėra viskas gerai." jis delnus įrėmė į sieną ir mano galvą liko tarp jų. "Nuo tos dienos kai pasirodei mano kabinetą, niekas nebuvo gerai." toks jausmas, kad jo akys patamsėjo.

"Kiekviena diena galvoju apie tave." jo veidas priartėjo prie manojo. "Negaliu nustoti galvoti apie tai kokia tu graži," jis su pirštais perbraukė man per skruostą. "Miela," su nykščių jis perbraukė per smakrą. "Gundanti, nors apsirengusi ne stilingais rūbais, ko aš ne mėgstu, bet tu... tu tai paverti atrodyti stilingai ir sumautai seksualiai." jis nykščių perbraukė per mano apatinė lūpą ir aš negalėjau sustabdyti savo virpančios širdies.

"Ypač kaip dvyniai tave mėgstą." jis savo delną priglaudė man prie skruosto. "Luką sutramdyti yra sunkus dalykas, bet kai pamačiau per gimtadienį jį tave apsikabinant ir būnant visu 'mano auklė, tik mano' negalėjau nesišypsoti." jis atrėmė savo kakta į manąją. "Ypatingai, man šiandiena patiko, kad tu nepuoliai peštis su, ir vėl pamiršau vardą. Tu nenorėjai sugadinti dvynių gimtadienio, už tai esu tau dėkingas."

"Zayn..." aš norėjau kažką pasakyti, bet mano balsas virpėjo ir aš negalėjau rasti tinkamų žodžių.

"Šiąnakt," jis priglaudė pirštą man prie lūpų. "Tik šiąnakt leiskim pabūti vienas kito. Leisk šiąnakt mums atsiduoti vienas kitam. Leisk patirti ką reiškia, kai tu rūpi kam nors. Leisk man sužinoti ką reiškia būti su žmogumi, kuris nori tavęs, ne dėl to, kad tu turi pinigų, bet dėl tu, kad tu jam rūpi. Prašau." jis atrodė toks palūžęs.

Užmerkiau akis ir nežinojau ką daryti. Aš nežinau ką reiškia jaustis kai tu kažkam rūpi. Mano pirmasis vaikinas buvo tikras sūbingalvis, aš jam niekada nerūpėjau. Jis manimi tik naudodavosi, o aš kaip kvailelė buvau jį įsimylėjusi.

Pramerkiau akis ir pažvelgiau į Zayn rudas akis. Jos buvo pilnos skirtingų jausmų, bet labiausiai matėsi, kad jis liūdnas ir vienišas.

Lėtai pakėliau savo rankas ir sunėriau jas jam aplinkui kaklą. Pasistiebiau ant pirštu galiukų ir pasilenkiau arčiau jo ir mūsų lūpas skyrė plauko storio tarpelis.

"Tik šiąnakt." sušnabždėjau ir pajutau jo lūpas ant savųjų.

***

O.O Mano reakcija. Kokios jūsų reakcijos? Pasidalinkit savo reakcijom, tikėjotės to, nesitikėjot? Man labai įdomų ;)

P.s. 5.1k read ir 755 votes? Žmonės jūs neįsivaizduojat kaip aš jūs mylių <3