Chào các bạn! Vì nhiều lý do từ nay Truyen2U chính thức đổi tên là Truyen247.Pro. Mong các bạn tiếp tục ủng hộ truy cập tên miền mới này nhé! Mãi yêu... ♥

1.5

- Tu sakiai, kad esi čia dėl mūsų, o ne dėl tėčio. - supykęs pareiškė Lukas.

- Aš ir esu čia dėl jūsų. - pasakiau ir apėjau Zayn, kuris žiūrėjo į Luką susiraukęs.

- Nesi. - jis pareiškė. - Aš ne syki mačiau tėti priremiant aukles prie sienos ir jas pabučiuojant. Paskui jos pamiršdavo apie mus.

- Prie vaikų? - pareiškiau atsisukus į jį.

- Kas tau leido palikti pamokas? - suurzgė Zayn.

- Aš leidau. - pasakiau.

- Bet tu sakiai, kad neišleidai. - jis pradėjo eiti link manęs. - Lukai grįžk į pamoką. - Zayn liepė į jį net ne pažiūrėjęs.

- Ne. - Lukas pareiškė ir Zayn pažvelgė į jį.

- Ką pasakei? - jis suurzgė.

- Neisiu, Panelė Moretz man sakė neiti į pamoką. Ji sakė galiu daryti ką noriu. - jis sukryžiavo rankas.

- Ir kodėl Panelė Moretz tai pasakė? - paklausė Zayn.

- Auklė mus paliko kabinete su ją ir kai ji išėjo Panelė Moretz sakė aš galiu eiti ir daryti ką noriu. - Lukas įėjo į kambarį. - O aš noriu pažaisti su xbox.

- Tu sutvarkyk kambarį, - Zayn pirštu parodė į mane. - O mes einam pas Panele Moretz.

Man linktelėjus, Zayn paėmė Luką už rankos ir išsivedė iš kambario. Atsipūčiau ir surinkusi nešvarius Luko drabužius nunešiau į kambarį, kur yra skalbimo mašina, džiovyklė ir visa kita. Ponia Roza man parodė prieš kepant sausainius, nes aš jai sakiau, kad po to eisiu tvarkyti vaikų kambarių.

Sudėjus rūbus skalbti grįžau į Luko kambarį ir surinkau žaislus, bei padėjau į jų vietas. Sudėliojau kompiuterinius žaidimus sudėliojau į lentyną ir nuvaliusi dulkės išsiurbiau kilimą.

Pabaigusi su Luko kambariu nuėjau į Mėjos ir ten tereikėjo nuvalyti dulkes ir išsiurbti kilimą, ji labai tvarkinga.

Greitai užbaigusi Mėjos kambarį nusileidau žemyn į virtuvę ir radau Ponia Roza beplaunančia indus.

- Ar jau iškepė sausainiai? - paklausiau įėjusi į virtuvę.

- O, taip. - Ponia Roza nusišypsojo. - Aš puse sudėjau į sausainių dėžutę, o kitus ant lėkštės. - ji parodė į lėkštę. - Ir tie sausainiai vieni iš skaniausių kokius man yra tekę valgyti.

- Nieko ypatingo, čia močiutės receptas. - pasakiau ir paėmiau vieną sausainį.

- Tavo močiutė kepdavo skaniausius sausainius. - ji nusijuokė ir aš nusišypsojau.

- Ne vien sausainius. - pasakiau. - Ji ir mane išmokė, bei sudomino kepimu. - pasakiau ir atsisėdau ant kėdės. - Ar vaikams dar ilgai bus pamoka?

- Jie iš to kabineto ne išeina, kol nesibaigia pamokos. - pasakė Ponia Roza ir aš paspringau.

- Tai jie neturi jokių pertraukų? - paklausiau.

- Tik tais į tualetą ir pietų pavalgyt. - ji nuliūdusi atsakė.

- Tai žiauru. - pasakiau ir atsistojusi paėmiau sausainius. - Aš einu padarysiu jiems pertraukėlę.

- Nedaryk to. Taip tik įsiutinsi Poną Malik. - perspėjo Roza.

- Dėl manęs jis gali degti pragare. - pasakiau ir išėjau iš virtuvės palikdama Roza, kuri juokėsi iš mano žodžiu.

***

- Pertrauka. - pasakiau įeidama į kabinetą. Panelė Moretz pažvelgė į mane susiraukusi.

- Jiems dabar ne pertrauka. - ji pareiškė eidama link manęs.

- Aš pasakiau, kad pertrauka, reiškia pertrauka. - pasakiau ir ėjau link vaikų, kurių akys buvo įsmeigtos į sausainius. - Nepatinka eik pasiskųst arba vėl eik kuo nors mane apkaltinti, nes matau tau tai patinka.

- Čia mums? - paklausė Mėja.

- Žinoma, kad jums, ne jau tai raganai. - aš jai mirktelėjau ir ji sukikeno.

- Raganai? - ji sucypė ir aš užsimerkiau.

- Prašau. - padaviau vaikams sausainius. - Nepatinka? - atsisukau į ją pagriebusi sausainį.

- Kas tu manai tokia esanti? - ji sucypė.

- Ar tu ką nors valgiai šiandien? - paklausiau laikydama sausainį.

- Ne, aš laikausi dietos, kad turėčiau figūrą ne taip kai tu, storą karvė. - sučiaupiau lūpas, kad nesusijuokčiau.

- Užkąsk sausainio. - numečiau jai sausainį. - Kai tu esi alkaną atrodai kaip cypentis čihuahua. - po mano žodžiu vaikai nusijuokė, o Ponelė Moretz paraudonavo iš pykčio.

- Aš tave nudės... - ji puolė prie manęs.

- Tik ne prie vaikų, gerai? - ramiai pasakiau iš tiesusi ranką.

- Ką? - ji susiraukė ir pažiūrėjo į vaikus. - Man jie nerūpi, jei ne jų karštas tėvas manęs čia nebūtų, kaip ir tavęs. - ji išsišiepė ir aš norėjau išdaužyti jos dantis.

- Kitaip nei tu, aš čia dėl jų, nors tikriausiai dar daug reikės iškęsti berniuko šunybių, kad patikėtų. - pasakiau jai ir ji nusijuokė.

- Nemeluok, visos mes čia dėl jų tėvo. - ji nusijuokė. - Niekam tie mažiai nerūpi, net jų pačių mamai, kuri juos numetė jam prie durų ir pasakė pasilikti juos jam. - ji juokėsi.

Ji juokėsi iš tokio dalyko, kai tai nejuokinga. Pažvelgiau į vaikus ir mačiau kaip Lukas gniaužia kumščius iš pykčio, Mėja vos neverkia. Gyliai įkvėpiau ir apsisukusi priėjau prie besijuokiančios Moretz ir iš delno trenkiau per skruostą. Ji nustojo juoktis ir pažvelgė į mane išpūstomis akimis.

- Dar žodis apie šiuos šėtono vaikus su aureolėm ir sparnais, ir aš ne tik tau trenksiu. - suurzgiau. - Tai ne jie kalti, kad jų motina juos paliko.

- Ar tu bent žinai tai? - ji sušnypštė. - Jos vietoje aš irgi juos būčiau palikusi. - ji į juos piktai pažvelgė. - Niekam tikę mažvaikiai.

- Tu pati prašaisi. - suurzgiau.

- Tu pati prašaisi. - ji mane pamėgdžiojo. - Ir ką tu man padarysi? - ji išsiviepė. - Pasakysiu Malik ir žiūrėk, tu jau išeini, nes jis tave atleis.

- Vaikai eikit į savo kambarius šiandien jos pamokų nebebus. - pasakiau ir jie atsistoję pradėjo eiti link durų, sausainių žinoma nepaliko.

- Kur jūs einat? - ji užstaugė.

- Aš jų auklė ir aš jiems leidžiu eiti, jei Ponui Malik tai nepatiks galės atleisti iš darbo. - pasakiau ir vaikams dingus pažvelgiau į ją. - Na, kad jau likom vienos. - pasakiau ir pagriebiau ją už plaukų. - Eime išlydėsiu. - išsišiepiau.

- Paleisk. - ji suspigo, bet aš ją tik už plaukų paėmusi tempiau koridoriumi link išėjimo. - Pamatysi tave atleis už tai kaip su manimi elgiesi. - ji cypė. - Aš ir Zayn susitikinėjam. - beveik sustojau.

- Jei jis susitikinėja su tokiomis kaip tu, tada aš jį užjaučiu. - pasakiau ir ji sucypė.

- Kas čia vyksta? - pasirodė Bruno ir Ponia Roza.

- Išlydžiu mokytoja, ji sakė, kad jai čia nepatinka. - išsišiepiau.

- Hope, paleisk Panele Moretz. - liepė Bruno.

- Nesiruošiu. - suurzgiau. - Ji turėtų džiaugtis, kas aš ją išlydžių, o ne sumušiau už žodžius, kuriuos ji jau taip drąsiai sakė.

- Ką ji sakė? - paklausė laiptai belipantis Malik. - Hope paleisk Monika. - jis liepė ir aš ją paleidau jos plaukus. Ji nukrito ant kelių ir pradėjo verkti vaidindama auką.

- Dėl Dievo meilės ko tu žliumbi? - sumurmėjau.

- Z-Z-Zayn. - ji suverkšliano. - Aš nieko jai nepadariau.

- Tu negražiai šnekėjai. - pasakė Mėja stovėdama Ponui Malik iš dešinės.

- Tu pavadinai ją storą. - pasakė Lukas ir aš šyptelėjau.

- Viskas tik dėl to? - paklausė Zayn pažvelgęs į mane.

- Dėl manęs, ji gali pavadinti mane ir begemotu, neįsižeisčiau. - pasakiau ir jis pakėlė antakį. - Viskas dėl to, kad ji nekenčia vaikų.

- Ne, ne. Ji meluoja, aš juos myliu. Aš tau sakiau kaip aš juos myliu. - verkšleno Moretz ir aš įsiutau.

- Kieno žodžiai buvo "Man jie nerūpi, jei ne jų karštas tėvas manęs čia nebūtų". - pavaidinau jos balsą ir mačiau kaip Zayn sustingsta.

- Aš taip nesakiau. - ji pradėjo purtyti galvą. - Ji išsigalvojo.

- Jo? - pakėliau antakį. - Aš ir prikišau jų mama, kad ji juos paliko. Ir aš sakiau, kad būdama jos vietoje juos irgi palikčiau. - sarkastiškai pasakiau.

- Vaikai į kambarius. - pasakė Zayn nepatraukdamas akių nuo Moretz. - Roza ir Bruno grįžkit prie darbo, Hope eik su vaikais. - mes linktelėjom ir aš pradėjau eiti link vaikų, kurie įsikibo man į delnus, nes išsigando savo tėvo. - O mes turėsim pokalbi. - pasakė Zayn ir pradėjo eiti link Monikos.

- Zayn aš to nesakiau. - ji teisinosi.

- Einam lenktynių kas greičiau iki Luko kambario? - paklausiau ir man nespėjus sureaguoti jie pradėjo bėgti. Nusijuokiau ir nusekiau juos.

***

- Brangioji aš namie! - sušukau įeidama į butą.

- Brangusis aš ant sofos! - atšaukė Liusi.

- Sostų karai? - paklausiau numetusi kuprinę į šalį ir eidama link sofos.

- Žinoma. - ji atsakė, tarsi tai akivaizdus dalykas. - Jamy Lanester saldainiukas mano akims.

- Nes tik tave trauke blogiečiai. - pasakiau ir prisėdau ant sofos.

- O tave nekaltučiai. - ji pavartė akis.

- Ei, Jon Snow yra gražuolis. - pasakiau ir mes sukikenom.

- Kaip sekėsi darbe. - ji paklausė pasisukusi į mane.

- Nežinau, manęs dar neatleido. - šyptelėjau ir ji trinktelėjo per petį.

- Pasakok. - ji paspaudė pauzę ir laukė mano pasakojimo.

- Daug pasakoti. - atsipūčiau ir atlošusi galvą užmerkiau akis.

- Aš turiu laiko. - ji išsišiepė ir aš suniurzgėjau.

- Gerai jau. - pasakiau ir įkvėpiau oro.

***

- A tu baigi? - pro duris įėjo Liusi.

- Aš nenoriu eiti su šia suknele. - pasakiau kai susiraukusi žiūrėjau į veidrodį.

Ši suknelė yra juoda, ant penkių centimetrų šleikučių ir siekė vos kelis centimetrus žemiau mano užpakaliuko. Ji per trumpa ir man nepatinka.

- Ji tobula. - Liusi nužvelgė mane nuo galvos iki kojų. - Ji išryškina tavo užpakaliuką ir krūtinę. Aš manau, kad turėtum šiandien susirasti kokį turtuoliuką vienai nakčiai. - ji mirktelėjo ir aš išsižiojusi pažvelgiau į ją.

- Turtuoliuką? - paklausiau.

- Tikriausiai pamiršau, pasakyti, kad eisim į klubą, kur renkasi tie kurie turi daug pinigų, ups. - ji apsimetė nekaltą, nors mes puikia žinom, kad ji specialiai nesakė.

- Ateis diena, kai aš tau atkeršysiu. - pasakiau jai rimtai.

- O aš nekantriai lauksiu tos dienos. - ji mirktelėjo. - Dabar apsimauk batus ir einam. - ji išėjo iš kambario.

Liusi man davė savo juodus aukštakulnius, bet aš jų nesimausiu, niekas manęs neprivers jų apsimauti. Iš spintos pagriebiau savo juodus be kulniuko batelius ir juos apsimoviau. Nusišypsojau ir pasiėmusi rankinuką išėjau iš kambario.

- Tu vairuosi mano mašiną, nes vistiek gerti negali. - ji mirktelėjo ir aš pavarčiau akis.

- Duok raktelius. - pasakiau ir ji pamatė man savo Mercedes raktelius. - Per daug neišgerk, nes nenoriu tempti tavo girtos subinės namo.

- Tau jos tempti namo ir nereikės. - ji mirktelėjo ir išėjo iš buto.

- Pala kaip suprasti? - paklausiau užrakindama duris.

- Nesakysiu. - ji pasakė ir lifto durims atsidarius įžengė į vidų, o aš iš paskos.

- Ten bus Niall, ane? - paklausiau ir ji sustingo.

- Ne, jis nesilanko klubuose. - ji melavo, nes nepažvelgė į mane.

- Tu tokia akivaizdi. - nusijuokiau ir ji nuraudo. - Ar dabar pasaulio pabaiga?

- Apie ką tu šneki? - ji paklausė pažvelgusi į mane.

- Tu raudonuoji, tai aš pamaniau, kad pasaulio pabaiga atėjo. - pasakiau ir ji papūtė savo lūpas, susiraukusi, o aš nusijuokiau.

- Nejuokinga. - ji sumurmėjo ir atsidarius lifto durims patraukėm link išėjimo.

- Tau ne, man taip. - pasakiau ir pamačiusi Liusi Mercedes patraukiau link jo.

- Mhm. - ji sumurmėjo ir aš paspaudžiau mygtuką, kad atsirakintu mašinos durelės.

- Jei nenustosi taip elgtis eisiu atgal. - pagrasinau, nors nežadėjau to daryti.

- Aš baigiau. - ji nusišypsojo ir mums užsisegus saugos diržus užvedžiau mašiną.

- Tai kur sakiai randasi tas klubas? - paklausiau ir ji pasakė kur.

Bạn đang đọc truyện trên: Truyen247.Pro