- Ko tu dar stovi? - ji paklausė kai aš nepajudėjau.

- Ai taip. - papurčiau galvą ir pažvelgiau į duris, kurios stovi dešinėje jos stalo pusėje.

- Tikiuosi jis tavęs nepriims. - ji pasakė, kai praėjau pro šalį.

- Ačiū. - pasakiau ir pabeldžiau į medines duris.

- Užeik. - pasigirdo vyriškas balsas, nuo kurio mano kūnų nusirito šiurpuliukai.

Gyliai įkvėpiau ir atidariau duris. Wow. Jo kabinetas erdvus ir jam už nugaros yra stiklinė sieną su vaizdu į miestą. Prie sienų stovi knygų spintos į kurias sudėtos papkės su dokumentais.

- Ar jau nustojai apžiūrinėjusi mano kabinetą? - jis su urzgė. - Nes neturiu daug laiko.

- Oi, atsiprašau. - nuleidau galvą.

- Prisėsk. - pakėliau galvą ir mačiau kaip jis parodė į kėdę priešais jo stalą. Aš linktelėjau ir priėjusi atsisėdau.

- Hope, tiesa? - jis paklausė ir aš linktelėjau, bet akių į jį nepakėliau. - Kai šneki su manimi pakelk galvą ir žvelk man į akis.

Nedrąsiai pakėliau galvą ir geriau jau nebūčiau to dariusi. Priešais mane sėdėjo Graikų Dievas. 

Jis vilkėjo juodą kostiumą ir jo marškinių viršutinės sagos buvo atsektos parodydamos lopinėli jo tvirtos krutinės. Ji turėjo kelių dienų barzdelė, kuri jam puikia tiko. Jo juodi plaukai buvo sušukuoti atgal, bet viena neklaužada sruoga nukritusi į priekį. Jo akys. Nuostabios rudos spalvos akys, pačios gražiausios kokias esu mačiusi. Ir jos piktai žvelgė į mane.

- Atsiprašau, aš... - net nežinojau kaip pasiteisinti.

- Aš jau pripratęs. - jis pasakė, bet jo balso tonas manęs neramino.

- Aš tikrai nenorėjau, tiesiog...

- Gali nesiaiškinti. - jis numojo ranka. - Kaip sužinojai apie auklės darbą? - jis sunėrė savo pirštus ir padėjo rankas ant stalo.

- Mano... mano draugė pasiūlė. - toks jausmas, kad mano gerklė išdžiuvo.

- Draugė? - jis pakėlė tobula antakį, bet jo žvilgsnis nesušvelnėjo.

- Liusi Peterson. - atsakiau ir jis supratęs linktelėjo.

- Horan sekretorė? - aš linktelėjau. - Hm. - jis nužvelgė mane.

- Kodėl manai esanti tinkanti šiam darbui? - paklausė atsirėmęs į kėdę ir sukryžiavęs rankas ties krūtinę.

- Dėl tinkamumo aš nežinau. - nusprendžiau sakyti tiesą. - Aš prižiūrėdavau savo brolį ir sesę, kai gyvenau su tėvais. Kartais kaimynu vaikus, kai reikėdavo papildomų pinigų.

- Kodėl manai, kad nesi tinkama? - jis paklausė stebėdamas mane ir aš nusivaliau savo prakaituojančius delnus į sijoną.

- Aš nesu baigusi tai ko reikia, kad būti tinkama auklę. - atsakiau nurijusi susikaupusias seiles.

- Ką tu baigusi? - jis pažvelgė į kompiuterį tada vėl į mane.

- Kepėja. Aš baigiau kepėjos kursus. - atsakiau jam.

- Hm. - jis pasuko galvą į šoną. - Tai kodėl nedirbi kėpėja?

- Kur kreipiausi ten reikėjo žmonių su patirtimi, o aš tik šį pavasarį baigiau kursus. - atsakiau ir jis vėl pažvelgė į kompiuterį.

- Vakar kreipėtės dėl darbo į "Restorane of Margo." Kas nutiko, kad negavot darbą? Aš esu girdėjęs, kad jis priima ir nepatyrusias merginas. - jis paklausė patraukęs akis nuo kompiuterio.

- Nes jos su juo permiega. - pasakiau tarsi tai akivaizdu. - Jis pasiūlė man permiegoti su juo už tai, kad galėčiau dirbti šefo padėjėja. Aš nemiegočiau su niekuo net jei man ir duotų visa...

- Tai man pamiršti apie viena naktį su tavimi? - jis mane pertraukė ir aš sustingau.

- Ką? - paklausiau susiraukusi.

- Aš sakiau: tai man pamiršti apie viena naktį su tavimi? - jis padėjo rankas ant stalo.

- Žinoma. - pasakiau jam. - Net jei jūs ir esat Graikų Dievas, aš su jumis nemiegočiau. - ir supratusi, kad pasakiau Graikų Dievas padariau 'facepalm'.

- Graikų Dievas, sakai. - jis patenkintas atsilošė į kėdę.

- Pamirškit. - atsistojau. - Ačiū, kad skyrėte man laiko, aš daugiau jūsų nebegaišinsiu. - pasisukau eiti link durų.

- Tu taip lengvai pasiduosi? - jis paklausė.

- Aš nepasiduodu, aš vengiu vėlesniu patyčių iš jūsų pusės. - atsakiau apsisukusi.

- Mat kaip. - jis pasakė nužvelgęs mane nuo galvos iki kojų.

- Viso gero. - apsisukau ir siekiau durų rankenos.

- Priimta. - jis pasakė ir aš sustingau.

- Ką? - apsisukau išsižiojusi.

- Pirmadienį aštuntą valandą ryto jau turi būti mano namuose. Ten tave pasitiks Roza, mano namų šeimininkė ir ji tau viską papasakos. Alga trys šimtai svarų, jei ištversi pusmetį, pakelsiu. - jis pasakė. - Taip pat tikiuosi neisi šitaip apsirengus, juk vaikus prižiūrėti tereikės.

- Žinoma. - vis dar nepatikėdama pasakiau.

- Viskas, geros dienos. - ir jis paniro į kompiuterį.

- Viso gero. - sumurmėjau ir vis dar netikėdama palikau jo kabinetą.

- Ką, nepriėmė? - išsišiepė blondė pamačiusi mano veido išraišką.

- Priėmė. - pasakiau vis dar netikėdama. - Priėmė. - pakartojau ir pažvelgiau į ją.

- Meluoji. - ji susiraukė.

- Ne. - papurčiau galvą ir koridoriumi nuėjau link lifto.

***

- Kaip sekėsi? - paklausė Liusi vos atsiliepiau telefonų.

- Mane priėmė. - pasakiau jai ir pažiūrėjau kaip atrodo mano keksiukai.

- Žinojau. - ji sucypė ir aš patraukiau telefoną nuo ausies.

- Neklyk. - pasakiau ir pažvelgiau į laikrodį pažiūrėti kiek jiems dar liko laiko kepti.

- Atsiprašau. - ji nusijuokė. - Tiesiog aš žinojau, kad tave priims.

- Mhm. - sumurmėjau ir nusprendžiau pažiūrėti Sostų Karus, tebūna ji prakeiktą, kad dabar žiūriu šį serialą.

- Ką veiki? - ji paklausė.

- Kepu kesiukus, žiūrių Sostų karus. - truktelėjau pečiais nors ji to ir nemato.

- Aš taip ir žinojau, kad tau patiks tas serialas. - ji pasakė pasididžiavimu pilnu balsu.

- Aha. - pavarčiau akis ir mano akys nužiūrinėjo Jon Snow. - Koks jis gražus. - sumurmėjau.

- Kas?-  ji paklausė ir tada supratau, kad pasakiau garsiai. - Malik?

- Ne, Jon Snow iš serialo. - pasakiau ir ji nusijuokė.

- Nes tik tau jis būtų gražus. - ji nusijuokė.

- Ei. - paprieštaravau. - Iš vis kodėl tu nedirbi, a?

- Man dabar pertraukėlė. - ji atsakė ir aš galėjau įsivaizduoti kaip ji trūkteli pečiais besišypsodama.

- Kur jau ne. - pasakiau ir kai parodė karalienę, kurios aš nekenčiu atsistojau eiti atgal į virtuvę. - Eik dirbti, nes negausi keksiukų. - pagrasinau.

- Taip tamsta. - man tiesiog prieš akis stovėjo vaizdas kaip ji pavarto akis ir nusijuokiau. - Kodėl juokiesi?

- Nes įsivaizdavau kaip tu juokingai atrodytum be vartydama akis. - pasakiau ir išjungiau orkaitę.

- Ha, ha. - ji sarkastiškai pasakė.

- Iki. - pasakiau jai.

- Iki. - ji padėjo rageli.

Aš pasiėmiau pirštines ir atidarius orkaitės dureles paėmiau keksiukus ir ištraukiau juos. Padėjau ant stalo ir nusimovusi grįžau į svetainę toliau žiūrėti serialo kol keksiukai atvės.

***

- Liusi ar taksi jau čia? - paklausiau išėjusi į koridorių.

- Bus už dešimties minučių. - ji atsakė ir apsisuko ant kito šono.

- Galėtum nors kartą nueiti laiku į darbą. - pasakiau ir ji kažką sumurmėjo.

Išėjau iš jos kambario ir grįžau į savąjį. Pagriebiau juodą mėgztinį, ant priekio buvo parašytą "Good", o ant galo "Bad" , ir jį apsivilkau. Pagriebiau kuprinę ir išėjau iš kambario.

Eidama koridoriumi įsikišau telefoną į kišenę ir žingsniuodama link durų pasiėmiau savo raktą. Atrakinau duris ir išėjusi užrakinau. Nužingsniavau link lifto ir paspaudžiau iškvietimo mygtuką. Durims atsidarius įžengiau į vidų ir paspaudžiau pirmo aukšto mygtuką.

Pirmame aukšte durims atsidarius išėjau ir eidama link išėjimo pro langą mačiau jau laukianti taksi. Paspartinau žingsnį ir pasiekusi atidariau galinę dureles.

- Labas rytas. - pasisveikinau.

- Kur važiuoti? - piktai paklausė vairuotojas. Nemandagus nuo pat ryto.

- Štai adresas. - padaviau lapelį ant kurio Liuis parašė adresą.

- Ar jūs tikra, kad jums ten? - jis paklausė užvedęs variklį.

- Taip. - linktelėjau susiraukusi. - Kodėl klausiat?

- Tiesiog... - jis per veidrodėlį mane nužvelgė. - Nemanau, kad ten vietą tokiai merginai kaip tu. - jis truktelėjo pečiai ir man atvipo žandikaulis.

- Ką? Kodėl? - paklausiau jo sukryžiavusi rankas.

- Ne įsižeiskit, bet kur mes važiuojam yra turčiau namai, o jūs... - jis neužbaigė sakinio, bet aš puikiai supratau ką jis turėjo omenyje.

Aš tik paprasta mergina, niekuo ne išsiskirianti ir vykstanti į vieno iš turtingiausių žmonių namus. Aš puikiai supratau ką jis turėjo omenyje. Atsidusau ir pasukusi galvą į šoną žvelgiau pro langą, nenorėdama daugiau šnekėti.

- Mes jau čia. - jis pranešė ir aš atmerkiau akis.

- Ačiū. - pasakiau padavusi pinigus ir išlipusi iš mašinos.

- Jo. - jis pasakė ir nuvažiavo.

- Gerai. - pasakiau ir apsisukus sustingau pamačiusi Pono Malik namus.